Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Atšilo. Tiek orai pasidarė palankesni žmogui, tiek situacija dėl koronaviruso pandemijos lyg ir pradėjo normalizuotis. Nors pastarosios dienos parodė, kad susirgusiųjų skaičius Lenkijoje nemažėja, karantino suvaržymai naikinami. Pagal žiniasklaidą, nuo birželio 12 dienos Lenkijos ir Lietuvos siena vėl bus atidaryta. Palaipsniui sugrįžtame į normalų gyvenimą. Vis dar oficialioje statistikoje Seinų apskritis lieka be ištirto COVID-19 atvejo. Tačiau įvyko toks paradoksas: Seinų miesto burmistras savo ruožtu ir savo įstaigos lėšomis atliko visų darbuotojų (įstaigos ir jai pavaldžių institucijų, kaip antai mokykla ar vaikų darželis) tyrimus, iš kurių paaiškėjo, kad šešiems asmenims nustatyta esant koronaviruso antikūnų. Vadinasi, jie turėjo sirgti net to nežinodami. Bet jie vis tiek nepatenka į Sanitarinės epideminės tarnybos statistiką. Įdomu.

Laikui bėgant apsipratome su to keisto viruso egzistavimu, jau beveik išmokome su tuo gyventi pakeisdami savo ligšiolinius įpročius. Aišku, daugumos rankos išsausėjusios nuo nuolatinės dezinfekcijos, bet ką padarysi – jei reikia, tai reikia. Blogiausia, kad žiniasklaida vis gąsdina kita epidemijos banga. Tad nejauku darosi laukti rudens.

Pastarosiomis dienomis negalėtume skųstis nei saulės ir šilumos trūkumu, nei kritulių stoka. Viskas žaliuoja ir auga neįtikėtinu greičiu. Tačiau šįkart „Aušroje“ straipsnis kol kas dar mūsų žurnale neliesta sausros tema. Atrodytų, šiandien tai lyg ir neaktualu, tačiau Božena Bobinienė į šį klausimą pasižiūrėjo plačiau. Ne iš dienų ar savaičių, o iš keleto metų perspektyvos. Siūlau pasiskaityti. Įdomu.