Prezidentūros Kolonų salėje su Diana Nausėdiene – LR Prezidento žmona

Alicija Krakauskienė

„Gyvenimas nėra tolygus vyksmas. Ramią ir tolygią būties tėkmę pertraukia lemiami gyvenimo pokyčiai – virsmai. Senoji protėvių išmintis sako, kad po virsmo sekantis kitas būties tarpsnis nėra vien tik buvusiojo tąsa. Jis yra kitoks iš pagrindų. Tai jau naujas, aukštesnės kokybės gyvenimo laikotarpis. Kiekvienas virsmas turėtų žmogų pakelti į naują kokybę, tačiau būtina sėkmingai jį atlikti. Nuo virsmo priklausė tolesnio žmogaus gyvenimo sėkmė ir prasmė.“

Algirdas Patackas

Šie mokslo metai išskirtiniai. Ramią ir tolygią būties tėkmę pertraukė paskelbta koronaviruso pandemija, savotiškai pažymėdama mus visus grėsmės ženklu. Privertė sustoti bei iš naujo įvertinti gyvenimo vertybes ir siekius. Sugriovė daug planų, sugadino renginius, tačiau kartu ir sustiprino, ir dar labiau sutelkė. Paskatino mokytis savarankiškumo, planuoti savo laiką ir veiklą bei imtis atsakomybės už pasiekimus. Manome, kad į mokyklą sugrįšime brandesni, įgiję netikėtą gyvenimo patirtį, įvaldę įvairius bendravimo socialinėse medijose ir komunikavimosi informacinių technologijų priemonėmis būdus. Taigi ką suspėjome nuveikti ir kokie buvo 2019/2020 mokslo metai?

Mokyklos didaktinė ir auklėjamoji veikla

Šiais mokslo metais Punsko licėjuje mokėsi 89 mokiniai, tarp jų 45 pirmokai: 20 trimečio ir 25 keturmečio licėjaus mokiniai. Iš jų 14 moksleivių su pagyrimu keliami į aukštesnę klasę. 20 mokinių, iš jų 8 su pagyrimu, įgijo mokyklos baigimo pažymėjimą. Be pamokų, mokiniai dalyvavo konkursuose. Pats aukščiausias pasiekimas – tai Karolinos Krakauskaitės iškovotas bronzos medalis Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams, kuri vyko Druskininkuose. Pagyrimas už skaitymo pajautą ir artistiškumą skirtas Artūrui Astrauskui. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paskelbtame 20-ajame nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Ronaldas Jankauskas laimėjo I vietą, o Greta Bobinaitė II vietą. Piešinių konkurse Pasaulio lietuvių metams paminėti Ronaldui Jankauskui skirta I vieta. Žinių apie ŽIV/AIDS olimpiadoje III vietą Seinų apskrityje laimėjo Irena Berneckaitė. „Kalėdų tradicijos įvairių tautų kultūroje“ – tai konkursas, suorganizuotas Augustavo edukacijos centre, kuriame dalyvavo ir III vietą pelnė trečios klasės mokinių komanda. Jos pagrindinė užduotis buvo parengti valgiaraštį ir padengti kalėdinį stalą dviem asmenims bei papasakoti apie savo tautos šventines tradicijas. O Jokūbas Petruškevičius tikrino savo žinias apie bitininkystę Palenkės maršalkos įstaigos surengtame konkurse.

Džiaugiamės, kad mūsų mokykla antrus metus iš eilės yra „sidabrinė“ ir patenka į geriausių Lenkijos bei Palenkės vaivadijos licėjų gretas. Edukacinis fondas „Perspektywy“ kiekvienais metais skelbia Lenkijos vidurinių mokyklų reitingą. 2020 metų reitinge visos šalies mastu licėjus pakilo iš 248 į 209 vietą. Palenkės vaivadijoje Punsko licėjus pakilo iš 8 vietos į 6 ir aplenkė Suvalkų 3-iąjį bei 2-ąjį licėjus. Reitinge dalyvavo 2085 licėjai.

Kitas labai reikšmingas pasiekimas – tai pripažinta Kalbos premija. Vilniaus Valdovų rūmų Didžiojoje renesanso menėje gruodžio 9 d. vyko iškilmingas Kalbos vakaras, kuriame Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui įteikta Kalbos premija. Licėjus įvertintas už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida. Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai vykdomą lituanistinę veiklą.

Licėjaus moksleivių mokymąsi praturtino organizuojamos ekskursijos. Gražia Punsko licėjaus abiturientų tradicija tapo piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą bei dalyvavimas Didžiuosiuose Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaiduose Šiluvoje. Piligriminis žygis suteikė būsimiems abiturientams dvasinės atgaivos bei leido išsakyti Viešpačiui savo intencijas. Taip pat abiturientai lankė įdomiausias Punsko ir Seinų krašto vietas, kad labiau pažintų mūsų mažąją tėvynę, pamatytų, kaip ji gyvuoja šiandien, bei išgirstų, kaip atrodė jos gyvenimas anksčiau. Kita įspūdinga abiturientų kelionė – tai ekskursija į Strasbūrą, kur Europos Parlamento rūmuose vyko Euroscola diena. Ten moksleiviai susitiko su savo bendraamžiais, atvykusiais iš 21 Europos šalies. Iš viso susirinko daugiau kaip 500 dalyvių. Ši išvyka – tai dovana už laimėtą Europos Parlamento biuro Lenkijoje surengtą konkursą, kuriame rungėsi daugiau kaip 300 mokyklų iš visos Lenkijos, o antrajame šio konkurso etape Punsko licėjus tapo vienu iš 17 laureatų.

Pirmokai dalyvavo integracinėje išvykoje, o antrokai kartu su savo jaunesniaisiais draugais nuvyko į Kauną, kur Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrėjo Eglės Kiržaitės režisuotą spektaklį „Lė-kiau-lė-kiau“, kuriame vaizduojama paauglių kasdienybė, parodoma juos įvairioje aplinkoje (mokykloje, šeimoje) bei svarstoma, kokie jie yra savo pačių atžvilgiu. Gruodžio mėnesį Prezidentūroje vyko Kalėdinės eglutės šventė vaikams iš etninių Lietuvos žemių, į kurią atvyko apie 120 mokinių iš Lydos, Gardino, Pelesos, Rimdžiūnų, Rygos, Karaliaučiaus, Vidugirių, Seinų ir Punsko. Prezidentūros Kolonų salėje visus maloniai pasitiko ir pasveikino Diana Nausėdienė – LR Prezidento žmona. O vasarį abi pirmos klasės vyko į Vilnių, kur lankėsi Valstybės pažinimo centre bei Vilniaus kameriniame teatre žiūrėjo spektaklį „Kai žmonės vaidino Dievą“. Tai vienos mergaitės istorija pagal F. Goodrich, A. Hacketto ir V. Kesselmano pjesę „Anos Frank dienoraštis“. Pastarąją išvyką surengė praktiką licėjuje atliekantis Darius Dumčius. Jis mokykloje vedė Lietuvos istorijos pamokas bei padėjo surengti Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimus.

Mokykloje vyko taip pat renginiai. Pirmasis – trečiokų suorganizuotas Pirmokų krikštas, kurio metu gimnazijos absolventai dalyvavo programos „Top Model“ atrankoje, o pagrindinės mokyklos – programoje „Ūkininkas ieško žmonos“. Kaip atsaką į trečiokų paruoštą Krikštą pirmų klasių mokiniai surengė Padėką. Čia su humoru buvo pavaizduoti abiturientų ir jų auklėtojos charakterio bruožai bei parodytos šmaikščios situacijos. Pats įspūdingiausias renginys – Šimtadienis. Jo šūkis „Šiandien čia gyvenam, kaip svajojom. Ir kur toliau?“ simbolizavo jauno žmogaus abejones ieškant savo svajonių ir tikslų, priimant svarbiausius gyvenimo sprendimus. Meno programa pabrėžė svarbius elementus, kurie sudaro mūsų tapatybės pagrindą ir padeda pasirinkti tolesnį prasmingą kelią. Mokykloje iškilmingai paminėtos ir lietuviams svarbios datos. Gruodį – partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo 70-osios mirties metinės. Mūsų mokyklos mokiniai kartu su kitų lietuviškų mokyklų moksleiviais žiūrėjo filmą „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ (režisieriai Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė), kurio scenarijus parengtas pagal partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės-Smilgutės ir Janinos Judickaitės-Kregždės prisiminimus. Šlynakiemyje prie simbolinio partizanų kapo ir dviejų beržinių kryžių pagerbtas jų atminimas. Paminėta ir Laisvės gynėjų diena. Sausio 13-osios rytą mokyklos languose sužibo žuvusiųjų atminimui skirtos žvakelės. Scenoje trimečio licėjaus pirmos klasės mokiniai tapo Loreta Asanavičiūte, Virginijumi Druskiu, Dariumi Gerbutavičiumi, Rolandu Jankausku, Rimantu Juknevičiumi, Alvydu Kanapinsku, Algimantu Petru Kavoliuku, Vytautu Koncevičiumi, Vidu Maciulevičiumi, Titu Masiuliu, Alvydu Matulka, Apolinaru Juozu Povilaičiu, Ignu Šimulioniu ir Vytautu Vaitkumi. Siekiant prisiminti ir įprasminti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą, keturmečio licėjaus pirmos klasės mokiniai parengė inscenizaciją, kurioje scena tarsi pasidalijo į dvi erdves: esamojo laiko, t. y. 2020 m., ir praeities – 1918 m. vasario 16 d. O Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kovą šventėme Lietuvos laisvės atkūrimo 30-ąsias metines bei Punsko licėjaus vardadienį.

Besirūpinant mūsų krašto praeities atminimu mokykloje buvo surengtos dvi parodos. Pirmoji – nuotraukų paroda „Žemės kalba“, bylojanti apie išnykusius ir nykstančius kaimus, skirta Vietovardžių metams paminėti. Kita – „Iš protėvių paveldėti simboliai“, kurioje išsirikiavo moliniuose medaliuose įspausti etniniai raštai bei popieriuje pieštas Gyvybės medis. Dar gruodžio mėnesį Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos mokiniams buvo pristatytos dėlionės bei albumas-knyga „Praeities vaizdai dėlionėse“. Moksleivių sukurtų įdomių edukacinių žaidimų tikslas – supažindinti jaunuomenę su Punsko ir Seinų krašto praeitimi bei kultūra. Vėliau dėliones sėkmingai dėstė Vidugirių pagrindinės mokyklos mokinukai.

Mokykloje turtinga popamokinė veikla. Čia veikia: šokių grupė „Šalčia“, kuriai vadovauja Asta Pečiulienė, choras „Pašešupiai“ (vadovas Dainius Pavilonis, koncertmeisteris Raimundas Martinkėnas), merginų ir vaikinų krepšinio komandos (treneris Darius Valinčius), dramos būrelis, kurio režisierė Rūta Burdinaitė, ir mokinių savivalda, globojama Irenos Nevulienės. Birutės Vaičiulienės globojami moksleiviai rengia laikraštuką „Dėmesio“.

Su Punsko licėjaus moksleiviais dirbo iš viso 13 mokytojų, o visu mokyklos darbu rūpinosi direktorius Alvydas Nevulis.

Kovo 12 dieną dėl koronaviruso pandemijos mokykloje atšauktos pamokos, o nuo kovo 25 dienos Lenkijos švietimo ministro įsakymu pradėta mokyti nuotoliniu būdu naudojant įvairius informacinių technologijų įrankius. Dėl to negalėjo įvykti planuota išvyka į Barseloną, Rygą, sustojo projekto „Tautinės mažumos – Europos turtas“ vykdymas, sutriko popamokinių būrelių darbas, o abitūros egzaminai perkelti į birželį. Dėl valstybėje tebesitęsiančio karantino nebuvo galimybės balandžio 24 d. iškilmingai įteikti 61-ajai mūsų licėjaus abiturientų laidai nei mokyklos baigimo pažymėjimų, nei dovanų. Paskutinio skambučio tradicinių apeigų nebuvo, neįvyko ir „Dzinguliukai“, kuriuos kasmet parengia antrokai. Atsisveikinimas su trečiokais buvęs netradiciškas, tačiau tai nereiškia, kad jis mažiau svarbus. Negalėjome jų apkabinti ir padėkoti, tačiau širdyje tai padarėme šimtus kartų. Manome, kad jie jaučia mūsų palaikymą ir rūpinimąsi, žino, jog yra laukiami, suvokia, kad čia – jų mokykla, jų gimtasis kraštas, jų šaknys.