Sutvirtinimo sakramentas Punske

2020 m. liepos 4 d. Punsko parapijoje vyko Sutvirtinimo sakramento teikimo iškilmės, kurioms vadovavo Kaišiadorių vyskupijos vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas.

Mišių pradžioje jaunimo ir tėvų atstovai paprašė vyskupą, kad šis suteiktų Sutvirtinimo sakramentą 56 Punsko ir Smalėnų parapijų lietuviams jaunuoliams. Iškilmių metu giedojo kun. Povilo Slaminio suburta jaunųjų giesmininkų vokalinė instrumentinė grupė, jaunimas aktyviai dalyvavo Žodžio liturgijoje, nešė atnašas, o po pamaldų kartu su tėvais dėkojo vyskupui ir visiems prie šventės prisidėjusiems kunigams bei katechetei.

Sutvirtinimo sakramentą vienintelį kartą privalo priimti kiekvienas jau pakrikštytas, 15 metų sulaukęs, dar nesutvirtintas asmuo, kuris pats, niekieno neverčiamas, tam apsisprendžia, tinkamai pasiruošia ir nori gyventi pagal Katalikų Bažnyčios mokymą, stengiasi aktyviai įsijungti į bendruomenės gyvenimą.

Sutvirtinamasis privalo pritarti Katalikų Bažnyčios mokymui, turi būti pasirengęs tapti Kristaus mokiniu ir liudytoju bendruomenėje ir pasaulyje.

Sutvirtinimo sakramentu gaunama Šventoji Dvasia, todėl ją reikia priimti tyra širdimi. Taigi prieš priimant sakramentą atliekama išpažintis. Tas, kuris ruošiasi šį sakramentą priimti, turi įrodyti, kad yra pakrikštytas ir pasirenka sutvirtinimo liudytoją. Be to, sutvirtinamasis pasirenka kokio nors šventojo, kuris tampa jo dvasiniu globėju, vardą.

Sutvirtinimo liudytojai gali būti tik pakrikštyti, Sutvirtinimo, Atgailos (išpažintis) ir Eucharistijos (komunija) sakramentus priėmę, brandaus tikėjimo asmenys, gyvenantys pareigingo krikščionio gyvenimą. Liudytojas turi būti autoritetas tam, kuris priima Sutvirtinimo sakramentą. Jis kaip vyresnysis brolis (ar sesuo) krikščionį atveda ir pristato vyskupui, savo malda ir dėmesiu padeda ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Liudytojas privalo būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu atlikti krikščioniškas pareigas, todėl turi būti amžiumi vyresnis už sutvirtinamąjį. Tėvai negali būti savo vaiko sutvirtinimo liudytojai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Sutvirtinimo sakramentas susijęs su gausia simbolika. Raudona spalva tai ugnies ir kraujo, karštos meilės ir aukos dvasios simbolis. Sekminių dieną ant apaštalų nusileido Šventoji Dvasia. Patepimas šventąja Krizma – tai esminis sutvirtinimo apeigų ženklas, per kurį krikščionis pažymimas Šventosios Dvasios antspaudu kaip visu gyvenimu atsidavęs ir priklausantis Dievui. Krikščionis yra pateptasis, Kristaus darbų tęsėjas. Kristus sakė, kad Jis pažymėtas Tėvo antspaudu (Jn 6, 27). Krikščionis taip pat juo paženklinamas. „Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; Jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą“ (2 Kor 1, 22). Šventoji Krizma – tai Didįjį ketvirtadienį vyskupo katedroje pašventintas kvapnus alyvų aliejus, skirtas patepti ką tik pakrikštytuosius, sutvirtinamuosius ir šventimais Dievui pašvęstuosius – kunigus ir vyskupus. Patepimas reiškia pasirinkimą gyvenimu ir darbais liudyti Kristų, skleisti tikėjimą, simbolizuoja Šventosios Dvasios jėgą, primena glaudesnį ryšį su Bažnyčia. Aliejus yra tvirtumo, džiaugsmo ir stiprybės ženklas. Vardas pasirenkamas kokio nors žinomo šventojo, kuris visą gyvenimą bus krikščionio pavyzdžiu, primenančiu, kaip galima liudyti Dievą ir tarnauti kitiems.

Šio sakramento pirmaeilis teikėjas yra vyskupas – apaštalų įpėdinis. Vyskupo dalyvavimas Sutvirtinimo sakramento apeigose išreiškia ryšį su Bažnyčia, nes Sekminių dieną ant apaštalų nužengė Šventoji Dvasia. Vėliau patys apaštalai rankų uždėjimu ją perdavė tikintiesiems. Šventosios Dvasios priėmimas iš vyskupo rankų rodo glaudžią vienybę su vietine ir visuotine apaštaline Bažnyčia.

Krikščionys Sutvirtinimo sakramentą priima ne tik sau, bet ir kitų labui. Gauta Šventosios Dvasios dovana per sutvirtinamuosius turėtų keisti žmones – turėtų veikti taip, kad kiti pajustų Dievo meilę ir viltį. Sutvirtinti tikėjime krikščionys turėtų išnaudoti savo gebėjimus ir žinias kurdami visos bendruomenės gerovę.