kunigas Marius Kernavėje

Božena Bobinienė

Prabėgo vieneri metai, kai iš Punsko į Žiežmarius išėjo šešerius metus mūsų parapijoje vikaravęs kunigas Marius Talutis. Neseniai sužinojome, kad Kaišiadorių vyskupo dekretu jis tapo dviejų parapijų – Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Musninkų Švč. Trejybės – administratoriumi. Klebono pareigas pradėjo eiti šių metų rugpjūčio pradžioje. Labai džiaugiamės tokia žinia ir linkime kunigui Mariui kuo geriausios kloties priimant naujus iššūkius.

Božena Bobinienė: Lygiai prieš metus išlydėjome Jus iš Punsko parapijos. Kas per tą laiką pasikeitė Jūsų gyvenime?

Kun. Marius Talutis: Sunkus klausimas. Atrodo, lyg ir daug visko, o kita vertus – lyg viskas ir po senovei. Žiežmarių parapijoje pagyvenau tik vienerius metus. Nemaža laiko teko pabūti karantine. Pradėjome su klebonu rengti šv. Mišių transliacijas, kurias stebėjo ir nemažai Lenkijos lietuvių. Gyvendamas Žiežmariuose turėjau progų paskleisti žinią apie kunigo Igno Dzermeikos tėvo istoriją. Juk jis tikras kankinys ir šventasis, atidavęs gyvybę už alkanam žydų vaikui paaukotą duonos riekę. Palaidotas Žiežmarių kapinėse.

Džiaugiuosi, kad būnant Žiežmariuose mane aplankė ir punskiečiai. Net du Žiežmarių klebonijos katinukus paėmė auginti į Punsko kraštą. Keletą kartų buvo labai malonių siurprizų. Vienoje šventėje Ukmergės rajone netikėtai susitikome su Irena Gasperavičiūte, viename mieste gatvėje eidamas su klebonu susitikau Punsko viršaitį Vytautą Liškauską su šeima, o kelyje Vilnius–Kaunas važiuodamas pamačiau ir susistabdžiau Antaną ir Zitą Venslauskus. Neseniai visiškai netikėtai gavau iš vyskupo siuntimą keliauti iš Žiežmarių parapijos į Musninkus ir Kernavę klebono pareigoms.

B. B.: Dirbsite dviejose parapijose. Kuri bus pagrindinė? Kaip žadate derinti darbą abiejose vietose?

Kun. M. T.: Kadangi abi parapijos labai mielos, labai sunku išsirinkti. Seniau kunigas gyvendavo Musninkuose, bet aš kol kas gyvenu Kernavėje, nes per dieną Kernavę aplanko šimtai lankytojų, o man patinka pabendrauti su žmonėmis, pakviesti aplankyti ir nuostabią Kernavės šventovę. Kaip bus toliau, dar nežinau…

B. B.: Kaip Kernavėje atrodo rytas?

Kun. M. T.: Gyvendamas Kernavėje kiekvieną rytą einu pas Kristaus Karaliaus tarnaites seseris melstis Liturgines valandas, tad anksti ryte akį lepina patys gražiausi piliakalnių ir Neries upės vaizdai. Dažnai būna, kad nuo Neries kyla rūkas, ir tada piliakalniai lyg nuotaka apsidengia baltu paslapties nuometu. Beje, ir Punske gyvenant akį lepindavo nuostabus Punios ežeriukas, ypač rudens rytais.

B. B.: Ar toliau eisite palaimintojo Teofiliaus Matulionio postuliatoriaus pareigas?

Kun. M. T.: Taip, eisiu toliau.

B. B.: Kokie planai, susiję su naujomis pareigomis? Kokią įtaką jos turės Jūsų gyvenimui?

Kun. M. T.: Kokių nors ypatingų planų neturiu. Gyvenimas parodys. Per abi parapijas turiu apie 1800 parapijiečių ir net 12 pastatų (norėtųsi, kad jie stovėtų ir man išvažiavus). Įtaka gyvenimui bus didelė, nes tenka prisiimti didelę atsakomybę. Būnant vikaru, nereikėjo spręsti ūkinių klausimų, nereikėjo pildyti dokumentų. Dabar laukia atsakingi uždaviniai.

B. B.: Labai dėkoju už pokalbį. Linkiu daug kantrybės ir ištvermės pastoraciniame darbe.