Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Neilgai džiaugėmės galimybe laisvai važiuoti į Lietuvą, ir štai vėl buvome visam mėnesiui atitverti siena. Gal ne taip griežtai kaip pavasarį, bet reikėjo įvažiavus dvi savaites karantinuotis. Nuo rugsėjo 14 d. vėl keičiasi – izoliuotis atvažiavus iš Lenkijos į Lietuvą nebereikės. Mat pasikeitė Europos Sąjungoje sergamumo koronavirusu rodiklis. Per pastarąsias 14 dienų 100 tūkstančių gyventojų jis turėjo neviršyti 16, dabar turi būti mažesnis nei 25. Lenkijoje šis rodiklis šiuo metu – 20.

COVID-19, prieš pusę metų pakeitęs mūsų visų gyvenimus, neatleidžia. Tiesa, rugsėjo 1-ąją mokiniai grįžo į mokyklas, tačiau sunku kalbėti apie normalumą. Saugumas – pirmoje vietoje: vengti kontaktų, nesiskolinti priemonių, valgyti tik savo maistą, gerti tik iš savo indo ir pan. Beje, beveik jau visi apsipratome su to viruso buvimu ir žymiai mažiau jaučiame baimės. Ir vis daugiau atsiranda manančiųjų, kad koronavirusas – tai politikų „išmislas“. Rusija visam pasauliui paskelbė jau turinti vakciną, tačiau ir kitos šalys neatsilieka – apie vakcinos sukūrimą vis dažniau girdime.

Pandemija akivaizdžiai veikia mūsų kultūrinį gyvenimą. Jei ir vyksta renginiai – jie jau kitokie, dažniausiai rengiami nuotoliniu būdu arba lauke, gamtoje. Toks šiemet buvo ir „Jotvos“ koncertas, apie kurį rašome mūsų „Aušros“ puslapiuose ir pateikiame įspūdingų nuotraukų (taip pat šio numerio viršeliuose).

Per kelis „Aušros“ numerius publikuojame Lenkijos Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų bendrosios komisijos mažumų pusės paruoštą tautinių ir etninių mažumų esamos padėties apžvalgą – vertinimą. Tai vertingas dokumentas, bylojantis apie minėtų mažumų situaciją, poreikius. Beje, kai kurios mažumų paramos problemos išryškėjo prasidėjus pandemijai.