Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šiandieną, kai rašau šį įvadinį straipsnelį, Lietuva renkasi valdžią ateinantiems ketveriems metams. Ypatingų pokyčių nesitikima, mat apklausos rodo, kad daugiausiai balsų surinks tradicinės partijos. Gali būti, kad dabartiniai valdantieji po rinkimų vėl lipdys valdančiąją koaliciją. Lietuvoje, skirtingai nuo pasaulinių tendencijų, dešinioji politinė jėga išgyvena krizę. Vadinamieji konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, per pastaruosius keletą metų labai suliberalėjo, o dešiniosioms pažiūroms atstovauja tik vienas kitas narys. Dešiniajai minčiai atstovaujančių partijų, kurios dalyvauja šių metų Seimo rinkimuose – bent keturios. Kodėl jos nenorėjo ar negebėjo susivienyti ir padidinti galimybes peržengti 5 proc. slenkstį, sunku pasakyti. Beje, nėra reikalo spėlioti, kaip išsidėlios jėgos po rinkimų, nes jau greitai sužinosime rezultatus, o kitame „Aušros“ numeryje pasistengsime juos apžvelgti. Viena esminė naujovė šių metų Seimo rinkimuose – ta, kad užsienio lietuviai turėjo atskirą apygardą. Manoma, kad tai paskatins juos gausiau ateiti iki balsadėžių.

Šį pavasarį prasidėjusi pandemija, kaip ir buvo prognozuojama, nerimsta. Sulaukėme antrosios bangos. Paskelbta, kad visa Lenkija geltonojoje zonoje, vadinasi, reikia visur viešumoje dėvėti apsauginę kaukę, dengiančią burną ir nosį. Yra ribojimai dėl renginių ir dalyvių skaičiaus. Kol kas kalbama, kad tokio užsidarymo namuose kaip pavasarį nebus, tačiau dar šiandien nelabai aišku, kas būsią toliau: kaip greitai ir masiškai plis virusas, kaip ilgai mokyklos galės dirbti stacionariai. Beje, Suvalkai šiuo metu yra patekę į raudonąją zoną. O perspektyva, kad Lietuva vėl leis laisvai judėti per sieną, nusikelia į nežinomybę.