Knygrišystės mokymai

Alicija Krakauskienė

2020 m. spalio 14–17 d. Punsko licėjaus mokinės su mokytoja bei grupe punskiečių dalyvavo projekto „Lietuvos–Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ knygrišystės ir popieriaus marmuravimo mokymuose, kurie vyko sodyboje „Senasis Rambynas“ Lumpėnuose. Be punskiečių, mokymuose dalyvavo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos mokinių grupė ir Kėdainių meno mokyklos mokiniai.

Dalyviai įgijo žinių apie marmuruoto popieriaus ištakas, istorinę raidą, panaudojimo galimybes, praktiškai mokėsi senųjų marmuruoto popieriaus raštų, sukurtų Europoje ir Lietuvoje, išmoko įrišti skirtingų rūšių knygeles. Mokymus vedė Vilniaus knygrišių gildijos narės Aušra Lazauskienė ir Rūta Taukinaitytė-Narbutienė. Pabaigoje surengta mokymų darbų paroda Martyno Jankaus muziejaus klėtelėje. Kitąmet paroda atkeliaus į Punską, vėliau – į Kėdainius.

Kas tai knygrišystė ir popieriaus marmuravimas? Popieriaus marmuravimas, kitaip – tapyba ant vandens, tai dažų liejimo ant vandens paviršiaus technika. Tokiu būdu sukurtas paveikslas yra perkeliamas ant popieriaus lapo. Tai ypatinga ir sudėtinga popieriaus dekoravimo technika, kuri XVII a. pabaigoje į Europą atkeliavo iš Rytų. Rytuose šis popieriaus dekoravimo būdas buvo naudojamas meno kūriniuose, knygų puošyboje, svarbių dokumentų lakštams puošti. Apie XVI a. išplito dabartinės Turkijos žemėse, kur įgavo ebru pavadinimą. Dabartinė Turkija šią meno šaką išplėtojo ir ji yra vadinama tradiciniu turkų menu bei saugoma UNESCO. Europietiškoje tradicijoje marmuruoto popieriaus lakštai randami įsiūti į atminimų knygas (atskirais lakštais). Vėliau – kaip knygų priešlapiai, galiausiai – kaip viršelį dengianti medžiaga. Šia technika yra taip pat dekoruojami knygų bloko kraštai.

Knygrišystė – tai knygų įrišimo amatas. Lietuvoje ji pradėta plėtoti maždaug XVI a. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje pirmieji knygrišiai buvo vienuoliai. Civiliai knygrišiai atsirado tik 1597 m. Kai XVI a. pradėjo sparčiai plėstis mokslas, atsirado daugiau knygų, o tuo pačiu ir knygų prekyba. Pirmieji civiliai knygrišiai buvo kartu ir knygų prekiautojai. Be to, tuometiniai dvarininkai ir didikai turėjo asmeninius knygrišius. Toks privatus knygrišys buvo spaustuvininkas ir knygų pirklys Jokūbas Morkūnas (Morkus), kuris kartu rišdavo knygas. Vieną svarbią knygą bajorės Sofijos Mitkevičiūtės-Vnučkienės lėšomis J. Morkūnas išleido lietuvių kalba (1600 m.). Tai stambios apimties pamokslų rinkinys „Postilė lietuviška“. „Postilėje“, be evangelijų su pamokslais, yra eilių, prakalba, katekizmas. Tai didžiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. leidinys lietuvių kalba. XIX a. knygrišystės amatas sunyko, knygos pradėtos įrišinėti mašinomis spaustuvėse, rankomis rišami buvo tik užsakomieji darbai. XX a. knygrišystė tampa taikomojo dekoratyvinio meno sritimi.

Mokiniai ir mokytojai džiaugiasi suteikta galimybe dalyvauti projekto veikloje, prisiliesti prie senųjų amatų ir dėkoja Punsko valsčiaus bei Pagėgių savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų pritraukimo skyriaus bei Martyno Jankaus muziejaus darbuotojams.