Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Vėl per Velykas būsime uždaryti namuose? Dar ne taip seniai džiaugėmės Šengeno erdve ir galimybe laisvai judėti po Europą. Mūsų ryšiai su Lietuva tikrai buvo intensyvūs ir tapę vos ne kasdieniais. Taip pat nemažai mūsiškių dirba už vakarų sienos. Ir per Kalėdas, Velykas sugrįždavo namo susitikti su šeimomis. Šiuo metu judėjimas per sieną jeigu ne visai uždarytas, tai bent jau smarkiai apribotas. Žinoma, pandemija, karantinas, ribojimai. Lyg ir viskas aišku.

Norėtųsi tikėti, kad priimami sprendimai reikalingi, logiški ir paremti noru kuo greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Nesu sąmokslo teorijų šalininkė. Su jomis galima dar labiau viską sujaukti. Tačiau labai keistai atrodo, kai tą pačią dieną viena šalis priima kokį nors sprendimą, o kaimynė, esanti čia pat – atvirkštinį. Turiu omeny tai, kad kovo 22-ąją Lenkijoje iki šiol mokyklas lankę pradinukai pradėjo nuotolinį mokymąsi, o Lietuvoje pradinukai, iki tos dienos mokęsi nuotoliniu būdu, sugrįžo į mokyklas. Tą pačią dieną. Negi pandemija atpažįsta sienas? Na, bent jau man keisti atrodo tokie prieštaringi sprendimai. Tad kas čia teisus? Nejaugi kažkas mus mulkina?

Prieš metus šv. Velykas praleidome atsiriboję, dažnai vieni, kas nesulaukė sugrįžtančių vaikų ar anūkų. Šiemet yra panašiai. Pernai tokiu metu nepagalvojome, kad taip ilgai visa tai užsitęs. Šiemet jau vis dažniau kalbame, jog taip bus dar keletą metų. Tačiau tikėkimės, kad tai paskutinės tokios šventės!

Jaukių, ramių ir sveikų šv. Velykų! Būkime kupini vilties, laukdami geresnių laikų.