Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šiandien, Atvelykio sekmadienį, kai rašau šį tekstuką, vėl kyla noras cituoti Donelaičio pavasario aprašymą. Tačiau dar neskubėkime džiaugtis atsibudusia saulele, mat orų prognozės nežarsto pažadų. Tačiau kaip bebūtų, po ilgai užtrukusio karantininio sėdėjimo namuose smagu lauke nors kiek pasidarbuoti. Nėra taip pat ko džiūgauti dėl atšildomo karantino, mat kol kas didesnių pasikeitimų nematyti. Tiesa, Lietuvoje šią savaitę jau leista judėti tarp savivaldybių. Stebint žiniasklaidą ir realų gyvenimą, galima prieiti prie išvados, kad kuo ilgiau užtrunka karantinas (juolab kai jis griežtas), tuo dažniau žmonės, išvarginti ilgalaikių ribojimų, ima jį pažeidinėti arba ilgainiui susiranda būdų, kaip jį apeiti. Tuomet tiek ir naudos iš visų ribojimų.

Šiame „Aušros“ numeryje rasite straipsnį apie piliečių surašymą. Beje, jau nuo šio mėnesio galima internetu susirašyti. Ir būtina tai atlikti iki rugsėjo 30 d. Kas naudojasi internetu, tikriausiai patogu tai padaryti patiems. O kuo mums, Lenkijos lietuviams, svarbus šis surašymas? Visų pirma tuo, kad yra klausiama apie tautybę. Kaip rodo patirtis, pagal visuotinį piliečių surašymą diagnozuojamas tautinės mažumos gausumas. Ir tai turi ilgalaikes pasekmes. Neseniai Hainuvkos mieste esančiose skelbimų lentose pasirodė visuotinį surašymą reklamuojantys plakatai. Viename jų žinomas Vilniaus krašto „akovcas“ Romuald Rajs-Bury, vėliau Palenkės vaivadijoje pagarsėjęs baltarusių tautybės žmonių žudymais, ragina: „Nepamirškite užrašyti savo tautybės ir tikėjimo!“ Plakatas negali nešokiruoti. Beje, jis kuo puikiausiai atspindi lenkų mentalitetą, tačiau ir parodo, kad visuotinis piliečių surašymas yra svarbus. Nelikime abejingi, patys užsirašykime ir paskatinkim tai padaryti savo artimuosius, kaimynus, pažįstamus.