iš: spis.gov.pl

Petras Maksimavičius

Prasidėjo visuotinis Lenkijos gyventojų surašymas. Jis privalomas. Vyriausioji statistikos įstaiga (GUS) paklaus mūsų, kur, su kuo ir kaip gyvename. Taip pat norės sužinoti, ar dirbame, kada ilgesnį laiką gyvenome užsienyje ir kurioje šalyje, kokį tikėjimą išpažįstame. Kaip ir prieš dešimt metų, būsime klausiami, kokia mūsų tautybė ir kokia kalba kalbame namuose. Taigi šis surašymas mums, kaip tautinės mažumos atstovams, svarbus. Tai supranta visos tautinės mažumos, todėl mobilizuoja savo narius ir ragina savarankiškai internete pildyti paruoštą klausimyną ir būtinai deklaruoti savo tautybę. Visuotinis gyventojų surašymas vyksta taip pat Lietuvoje. Lietuvos lenkams atstovaujančios organizacijos nusprendė žengti žingsnį dar toliau ir rengia papildomą bendruomenės narių surašymą, kas sukėlė nemažai įvairių komentarų. Suprantama, visi šie žingsniai mobilizuoja bendruomenę, primena apie tautinę kilmę ir didina tautinės mažumos įtaką valstybėje ar tam tikrame regione. Todėl ir mes turime labai rimtai į tai žiūrėti. Nuo surašymo rezultatų gali priklausyti mūsų kultūrinės veiklos, leidybos ir kitų sričių finansavimas. Juk nėra paslaptis, kad gausesnės bendruomenės poreikių labiau paisoma ir į jos nuomonę dažniau įsiklausoma. Ir ne tik Varšuvoje, bet taip pat, tarkime, Seinų apskrityje ar Suvalkuose. Vyriausiosios statistikos įstaigos atstovai užsimena, kad šį kartą gali būti labiau prieinami kiekvieno valsčiaus ar miestelio statistikos duomenys. Tai gali būti svarus argumentas kalbantis su konkrečiomis savivaldybėmis dėl lietuvių tautinės mažumos poreikių tenkinimo ir pan. Taigi kad išvengtume svarstymų, ar surašymas buvo atliktas sąžiningai, ar surašinėtojai nepiktnaudžiavo – susirašykime patys! Kas neturite techninių galimybių – kreipkitės į savivaldybę, lietuvių organizacijas, įstaigas, kurios tikrai leis pasinaudoti kompiuterine technika, reikalinga klausimynui užpildyti.

Aš jau išbandžiau ir atsakiau į visus surašymo klausimus. Tai užtruko maždaug 20–30 minučių. Užpildyti atitinkamą anketą galima savarankiškai interneto puslapyje https://spis.gov.pl. Tereikia įrašyti savo asmens kodą (PESEL), pasirinkti slaptažodį ir žinoti motinos pavardę prieš santuoką. Pradėjus atsakinėti į klausimus, užbaigti visą procesą reikia per 14 dienų (jungiantis su asmens kodu ir anksčiau pasirinktu slaptažodžiu). Galima surašyti visos šeimos ar tame pačiame ūkyje gyvenančius asmenis, tačiau reikia žinoti jų asmens kodus. Susirašyti internetu tikrai labai patogu ir raginu tai padaryti. Kitaip po kurio laiko su jumis telefonu susieks surašinėtojas arba susitiks asmeniškai, kadangi surašymas kiekvienam Lenkijos piliečiui, taip pat Lenkijoje nuolat gyvenančiam užsieniečiui yra privalomas. Tie, kas atsisakys dalyvauti gyventojų surašyme, gali susilaukti teismo skirtos iki 5 tūkst. zlotų baudos.

Paskutinis visuotinis Lenkijos gyventojų surašymas vyko 2011 m. Šių metų surašymas prasidėjo balandžio 1 d. ir truks iki birželio 30 d. Įstatymas numato, kad tie asmenys, kurie neturi kompiuterio ar prieigos prie interneto, gali kreiptis į savo savivaldybės įstaigą, kurios darbuotojai nemokamai privalės sudaryti atitinkamas sąlygas arba esant reikalui padėti užpildyti minėtą klausimyną.

Grįžkime dar prie klausimyno. Kokią informaciją turime pateikti? Vyriausioji statistikos įstaiga reikalauja suteikti gan detalią informaciją apie kai kuriuos dalykus. Priešingai negu 2011 metais, nebūsite klausiami, pvz., kiek turite vaikų arba kaip keliaujate į darbą. Tačiau, kaip ir anksčiau, norės žinoti, kokiame būste gyvenate. Reikės nurodyti, kiek kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, kuo jis šildomas, kiek kambarių, kelintais metais būstas statytas ir kiek asmenų jame gyvena. Būsite klausiami, kur dirbate arba koks jūsų išsilavinimas. Dalis klausimų skirta ilgalaikiams ar trumpalaikiams emigrantams. Klausiama, kiek metų ir kurioje šalyje asmuo gyveno ir prieš kelintus metus grįžo į Lenkiją. Ko dar būsite klausiami? Mums, kaip tautinės mažumos atstovams, svarbus klausimas apie tautybę. Surašymo metu būsite klausiami, kokia jūsų tautybė ir ar jaučiatės taip pat kitos tautos ar etninės bendruomenės narys (-ė). Jeigu atsakysite, kad jūsų tautybė ne lenkų, papildomai būsite klausiami, ar namuose bendraujate vien savo gimtąja kalba, gimtąja ir lenkų ar tik lenkų kalba.

Reikia pabrėžti, jog klausimynas sudarytas taip, kad nuo pateikto atsakymo priklauso, ar teks atsakyti į papildomus klausimus, ar ne. Akivaizdu, kad tas, kas pažymės, jog šiuo metu yra bedarbis, nebus klausiamas apie darbo sąlygas ir pan. Lygiai su klausimu apie tautybę. Jeigu pažymėsite, kad esate lenkų tautybės – nors ir neišbandžiau, tačiau manau, jog ir nebūsite klausiamas apie namuose vartojamą kalbą.

Ne į visus klausimus reikia atsakyti. Kai kur galima pasirinkti: „nenoriu į šį klausimą atsakinėti“. Toks pasirinkimas galimas, kai klausiama apie sveikatos būklę, tikėjimą arba partnerystę (bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos).

Kokiems tikslams šie duomenys bus naudojami? Vyriausioji statistikos įstaiga pažymi, kad surinkti duomenys bus naudojami tik statistinei analizei atlikti. Kaip pavyzdį galima pateikti Finansų ministerijos skiriamas savivaldybėms dotacijas. Jos apskaičiuojamos besiremiant duomenimis apie gyventojų skaičių, jų struktūrą ir pan. Statistikos duomenimis remiasi taip pat verslas, kuris planuoja investicijas. Juk tokiais atvejais gerai yra žinoti duomenis apie tam tikro regiono (savivaldybės) gyventojų amžių, išsilavinimą, užimtumą. Ir, žinoma, duomenimis naudojasi Europos Sąjungos institucijos, kurios skirsto paramą šalims, atsižvelgdamos į konkrečios šalies dydį ir gyventojų skaičių. Mūsų, kaip tautinės mažumos, atveju statistika bus naudojama skiriant paramą tautinės tapatybės palaikymui ar gimtosios kalbos ugdymui.

Ar pateikti duomenys bus pakankamai apsaugoti? Vyriausioji statistikos įstaiga tikina, kad gyventojo, kaip statistinio vieneto,  pateikti duomenys saugomi ypatinga tvarka ir nuolat (nenumatytas išslaptinimo terminas). Tai reiškia, kad šios nuostatos niekas negali pakeisti. Tačiau ar ta apsauga yra pakankama? Ar kai mums paskambins surašinėtojas, būsime tikri, kad tai asmuo, kuriam suteiktas įgaliojimas rinkti ir saugoti duomenis? Žinoma, yra būdų tai patikrinti, tačiau kas norės tuo užsiimti ir gaišti brangų laiką, ypač jeigu surašinėtojas paskambins vyresnio amžiaus žmogui. Dar didesnį pavojų kelia tai, kad šiais laikais niekas nėra patikimai apsaugotas nuo kibernetinių atakų ir įsilaužimų į duomenų bazes. O gal valstybės institucijos gali būti suinteresuotos pasiskaityti mūsų atsakymus? Surašymo, kuris vyko 2011-aisiais, metu šis klausimas taip pat buvo keliamas. Vis dėlto surašymo bijoti nereikėtų, kadangi tos tarnybos, kurioms rūpi mūsų duomenys, pvz., tautybė, gimtosios kalbos vartojimas namuose ir pan., ir taip šiuos duomenis gali gauti kitais būdais. Jie visai nesunkiai pasiekiami.

Kai kuriose vietose klausimyno sudarytojai pirmiausia siūlo populiariausius (dažniausiai pasirenkamus) atsakymus. Sunku pasakyti, ar tai padaryta sąmoningai, ar tik toks susidaro įspūdis. Pabandykite užpildyti ir patys įsitikinsite. Manau, jog būtų labai gerai, kad kuo daugiau mūsų bendruomenės narių patys, savarankiškai atsakytų į pateikiamus klausimus.