Susitikime su Suvalkų prezidentu

Petras Maksimavičius

Epideminė padėtis Lenkijoje šiek tiek sujaukė kasdienį gyvenimą. Sudėtinga planuoti ir rengti susitikimus, prognozuoti, kaip atrodys mūsų gyvenimas po mėnesio ar pusmečio. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Prieš kelerius metus suintensyvėję darbai dėl lietuvių kultūros ir švietimo centro steigimo Suvalkuose neužgeso. Juolab kad jau beveik metus šiame mieste sėkmingai veikia lietuviškas vaikų darželis, o jam nuomojamos patalpos šiek tiek tarnauja taip pat kultūrinei veiklai.

Š. m. balandžio 20 d. lietuviško vaikų darželio tėvų komiteto pirmininkas Alius Kliučinskas visų darželį lankančių vaikų tėvų vardu kreipėsi į Suvalkų miesto prezidentą ir paprašė spręsti lietuvių švietimo mieste problemas, visų pirma įkurti lietuvišką pagrindinę mokyklą, kurioje vaikai, baigę darželį, galėtų tęsti mokslą gimtąja kalba. Tai nors ne pirmas, tačiau labai svarbus ir aktualus kreipimasis. Pirmaisiais mokslo metais susirinko nelabai gausus darželinukų būrys, bet ateinančiais metais, kaip prognozuoja direktorė, jų gali būti 28–30. Nors tėvų, kurie nori savo vaikus leisti į darželį, registracija dar vyksta, matyti, kad jų skaičius padvigubės ir teks spręsti nemažai papildomų problemų. Visų pirma patalpos, kurios šiuo metu nuomojamos darželiui, bus per mažos didesniam vaikų skaičiui. Kitas klausimas, kurį kelia tėvai – kas toliau? Natūralu, kad jie planuoja savo vaikų mokymosi kelią ir stengiasi kuo labiau pasirūpinti jų ateitimi. Taigi klausimas, ar vaikas galės tęsti mokslą gimtąja kalba pagrindinėje mokykloje, yra labai natūralus ir suprantamas. Tai neretai gali lemti apsisprendimą, ar leisti vaiką į jau veikiantį lietuvišką darželį, ar geriau iš karto rinktis šalia pagrindinės mokyklos esantį lenkišką darželį.

Minėtame tėvų komiteto prašyme įkurti lietuvišką pagrindinę mokyklą pabrėžiama, kad ugdymą gimtąja kalba jiems garantuoja Lenkijos tautinių mažumų įstatymas. Primenama, kad jau daug metų sėkmingai veikia lietuviškos mokyklos Punske, Seinuose ir Vidugiriuose. Maža to, tėvai pažymi, jog daugelis jų šias mokyklas patys baigė, todėl puikiai suvokia tokio švietimo vertę ir nori, jog jų vaikai taip pat turėtų galimybę mokytis gimtąja kalba. „Vaikų darželis tai tik pirmas mūsų vaikų – lietuvių kilmės Lenkijos piliečių, Suvalkų miesto ir rajono gyventojų – mokymosi etapas. Reikalinga mokykla, kurioje vaikai galėtų tęsti mokslą gimtąja kalba. Švietimas tai vienas svarbiausių tautinės ir etninės tapatybės saugojimo įrankių“, – rašoma kreipimesi į Suvalkų miesto prezidentą. Rašte primenama, kad Suvalkuose, kurie pastaraisiais metais sparčiai vystosi, gyvena daug jaunų šeimų, kurios nėra vienalytės tautiniu požiūriu, ir jos dėl savo kultūros išsaugojimo ir sklaidos esą didelis Suvalkijos turtas.

Ar į šį kreipimąsi bus atsižvelgta, ar jis taps eiliniu raštu, kuris atguls Suvalkų miesto savivaldybės valdininkų stalčiuje, netrukus pamatysime. Svarbu, kad lietuviškos mokyklos steigimo Suvalkuose klausimas nelieka užmirštas ir jį išgirsta įvairaus lygmens Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai, jis įtraukiamas į susitikimų, vizitų ar derybų darbotvarkes. Tai įprastas kelias. Taip buvo Seinuose statant paminklą lietuvių poetui ir Seinų vyskupui Antanui Baranauskui ar sprendžiant „mokinio krepšelio“ grąžinimo Seinų „Žiburio“ mokyklai klausimą. Žinoma, svarbus pačių mokinių tėvų užsispyrimas, prasmės matymas ir noras siekti užsibrėžto tikslo. Jeigu tai bus, Suvalkuose lietuviška mokykla įsisteigs. Ir žymiai padidins mokiniams galimybes ateityje rinktis Lietuvos, Lenkijos ar dar labiau nutolusius universitetus arba darbą įmonėse, kur geras lietuvių kalbos mokėjimas žodžiu ir raštu suteikia dvigubas galimybes siekti karjeros.

Lietuvių kultūros ir švietimo centro steigimas Suvalkuose svarbus Lietuvos valstybei. Be LR Vyriausybės finansinės ir politinės paramos lietuviškas vaikų darželis Suvalkuose negalėtų veikti. Buvusio LR premjero Sauliaus Skvernelio vizitai Suvalkuose, Lietuvos diplomatų ir kitų valstybės pareigūnų pastangos spręsti lietuvių švietimo ir kultūros problemas vis labiau rodo, kad anksčiau ar vėliau Lenkijos institucijos turės į Suvalkuose gyvenančių lietuvių ir jų organizacijų balsą įsiklausyti.

Š. m. balandžio 22 d. LR konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas susitiko su Suvalkų miesto prezidentu Česlavu Renkievičiumi (Czesław Renkiewicz). Susitikime dalyvavo taip pat Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė ir Suvalkų lietuvių vaikų darželio direktorė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, Vysk. Antano Baranausko fondo valdybos pirmininkė Danutė Valukonytė bei Seinų lietuvių ,,Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas.

Susitikimo metu ambasadorius pažymėjo, kad abi šalys turi daug bendrų interesų, todėl vyksta nuolatinis dialogas aukščiausiu lygmeniu. Priminė, kad kovo pabaigoje nuotoliniu būdu vyko Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos posėdis, kurio darbotvarkėje svarbiausias klausimas buvo sąlygų tautinių mažumų švietimui sudarymas. R. Motuzas atkreipė dėmesį, kad Suvalkuose praėjusių metų rudenį pradėjo veikti lietuviškas darželis, kuriame ugdoma per 20 vaikų. Norinčiųjų jį lankyti būtų dar daugiau, tačiau Suvalkuose gyvenančių lietuvių šeimas jaudina tolesnio mokymosi lietuvių kalba galimybės. Todėl ambasadorius kartu su lietuvių bendruomenių??? lyderiais kreipėsi į prezidentą, prašydami spręsti patalpų lietuvių kultūros ir švietimo centrui Suvalkuose klausimą. Pabrėžė, kad jau prieš dvejus metus abiejų šalių premjerai sutarė, jog toks centras Suvalkuose turėtų būti įkurtas. Tačiau jis tikisi taip pat aktyvesnių Suvalkų miesto valdžios veiksmų.

Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovai pabrėžė, kad lietuviško vaikų darželio įkūrimas Suvalkuose negali pakankamai užtikrinti mieste gyvenančių lietuvių poreikių švietimo srityje. Pasak jų, reikia kuo skubiau kurti lietuvišką pagrindinę mokyklą, kad ugdymo gimtąja kalba procesas būtų pratęstas. Kai nėra lietuviškos mokyklos, labai sudėtinga prognozuoti, kiek joje galėtų mokytis vaikų, kadangi ne visi tėvai ryžtasi vaikus leisti į darželį, nors darželinukų skaičius nuo kitų mokslo metų pastebimai augs.

Prezidentas Česlavas Renkievičius pripažino, kad patalpų klausimą Suvalkų mieste išspręsti nėra paprasta. Pasak jo, atsižvelgiant į būsimos įstaigos statusą, tuo turėtų rūpintis steigėjai – pačios lietuvių organizacijos. O sprendimas dėl patalpų skyrimo iš valstybės iždo, jo nuomone, turįs būti priimamas Varšuvoje. Konsulato vadovas R. Motuzas su tuo nesutiko, pabrėždamas, kad tautinių mažumų poreikius jų gyvenamojoje vietoje paprastai sprendžia vietos valdžia.

Baigiant susitikimą susitarta palaikyti ryšius ir svarstyti įvairius šios problemos sprendimo variantus.