Vysk. A. Baranausko paminklas Seinuose

Rytis Motiejūnas

Netikras šių metų pavasaris eina į pabaigą. Retas šiltas dienas keičia vis dar vėsūs lietūs. Štai ir gegužė eina galop ir tuoj pasieksime kalendorinę vasarą. Bet kada gi pagaliau atšils?

Vieną tokį apniukusį rytmetį visi Seinų krašto lietuviai apstulbo, pamatę išvartytas vyskupo Antano Baranausko paminklo postamento plokštes. Masyvūs akmens luitai buvo išvartyti kaip vaikiškos kaladėlės, gerai dar, kad nors pats paminklas nenukentėjo. Kas gi nutiko? Nesinorėjo patikėti, kad grįžta langų daužymo metas, ką prieš 15 metų buvo patyrę Seinų „Žiburio“ gimnazijos kūrėjai ir statytojai. Kadangi už langų XXI amžius, ir šį įvykį pavyko greitai išsiaiškinti. Mat miestelio centre, kur įvyko šis incidentas, pilna vaizdo kamerų. Sužinota, kad plokštes išvartė greitį mėgstantys kelių chuliganai, lietuje nesuvaldę savo didžiuliu greičiu lekiančio automobilio.

Kol kas paminklas lieka pusiau apgriuvęs. Miestelio vadovas asmeniškai atsiprašė už šį įvykį, o kaltininkas turės atlyginti nuostolius. Kaip tik šiomis dienomis Lenkijos lietuvių bendruomenė laukė Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizito. Tačiau apsilankymas atidėtas paskutiniu momentu, nes ministrą sutrikdė daug didesni rūpesčiai. Kalbame apie lėktuvo, skridusio į Vilnių per Baltarusijos teritoriją, priverstinį nutupdymą Minske. Šiaip tokie įvykiai yra neregėta provokacija ir skandalas. Iš karto prisimeni prieš beveik 40 metų sovietų numuštą pietų korėjiečių keleivinį „Boeingą“, netyčia įskridusį į SSRS oro erdvę, arba prieš keletą metų Rytų Ukrainoje separatistų numuštą malaiziečių lėktuvą su beveik 300 keleivių, skridusį iš Olandijos. Tačiau ekstravagantiškas Baltarusijos vadovas, neturintis jokių moralinių skrupulų, dėl vieno savo režimo kritiko, 26 metų vaikino, skridusio į Vilnių iš Atėnų, ryžosi nukreipti į Minsko oro uostą lėktuvą. Po kelių valandų lėktuvas paleistas į Vilnių, bet jame jau nebuvo kelių žmonių. Visi spėlioja, kad tie žmonės, „išlipę“ Minske, galėjo būti baltarusių KGB agentai. Pasaulis piktinasi, o A. Lukašenka aiškina išgelbėjęs lėktuvą nuo galimos teroristų atakos, nors jokios bombos jame nerasta. Kitądien suimtasis opozicionierius pasirodė valdiškos Baltarusijos TV ekrane ir jau kalbėjo taip, kaip jam liepta. Beje, pagal pateiktus kaltinimus terorizmo palaikymu ir kurstymu (čia kalbame apie praeitų metų protestus Minske po prezidento rinkimų) jam gali būti skirta mirties bausmė. Baltarusijoje dar nėra panaikinta mirties bausmė.

Baltarusijos vadovas niekada nebūtų toks įžūlus, jei nejaustų savo bičiulio iš rytų palaikymo. Šioje istorijoje išgirsime dar daug visokiausių paaiškinimų ir pasiaiškinimų. Įdomiausia tik viena – ar ir šįsyk viskas apsiribos „giliu susirūpinimu“ ir „ryžtingais protestais“? Juk aišku, kad šiomis dienomis Europos viduryje egzistuoja režimas, kuris lyg kokie Somalio piratai grobia kitų šalių (or)laivius. Ką į tai pasakys Jungtinės Tautos, NATO ar Europos Sąjunga? Vėl pabumbės ir nutils? Liūdina ir mūsų valdžios reakcija. Kai sostinės pašonėje vyksta tokie įvykiai (iki lėktuvo įskridimo į Lietuvos oro erdvę buvo likusios dvi minutės), visi piktinasi žodžiu ir socialiniuose tinkluose, o Valstybės Gynimo Taryba šaukiama tik kitą dieną. Neįtikėtina! Turėjo būti sureaguota bent per valandą. Nes baisu ir pagalvoti, kas nutiktų su Lietuva, jei valdžios institucijos taip „greitai“ reaguotų rimtesnės grėsmės (karinė invazija ar technogeninė katastrofa) atveju…

Tikėkimės, kad URM vadovas mūsų kraštą aplankys kitą kartą. O štai triukšmas dėl lėktuvo sulaikymo užgožė šių metų Eurovizijos įspūdžius. Nesinori būti ciniku, tačiau su tuo konkursu kasmet nutinka vis ta pati istorija. Nacionalinės atrankos nugalėtojai iš anksto pasiskelbia visos Eurovizijos nugalėtojais ir tada interneto erdvę užlieja ašaringų dainininkų palaikytojų banga. Jeigu jiems pavyksta patekti į finalinį koncertą, tai iki pat jo kurstomi didžiuliai (dažnai visiškai nepagrįsti) gerbėjų lūkesčiai, paremti visokiausio plauko ekspertų pasisakymais. Po to vyksta koncertas ir kosminių ambicijų žlugimas, paremtas ne mažiau garsiu pasipiktinimu anglakalbės muzikinės mafijos susitarimais, neobjektyvios žiuri nuomonėmis, nedraugiškais kaimynais ar kaltinimais balkanovizija.

Taip nutiko ir šiemet. Talentingos, bet nelabai ryškios lietuvių grupės pasirodymas reklamuotas keli mėnesiai iki Eurovizijos ir garsiausiai trimituota apie tai, kad jie geriausi, mylimiausi ir panašiai. Daina tikrai buvo nebloga, bet ne tiek, kad nugalėtų konkurse, nes išankstinių pergalių dalintojai dar nebuvo matę ir girdėję kitų dalyvių dainų. Užimta aštuntoji vieta nėra bloga, bet sąmokslo teorijų ir muzikinės psichozės kurstytojams galima priminti, kad šiemet konkurso vos nelaimėjo du prancūziškai dainavę atlikėjai, o ir patys nugalėtojai dainavo itališkai.

X X X

Neseniai Vilniuje praėjęs Šeimos gynimo maršas sukėlė ne mažiau aistrų, kaip ir Eurovizija. Beveik visi valdžios atstovai ir dauguma masinės informacijos priemonių buvo prieš šį renginį, jo rengėjus ir rėmėjus, vaizduodami juos kaip piktų, neatsakingų, epidemiją platinančių ir šiaip įtartinų asmenų, beveik nusikaltėlių gaują. Suprantame, kam simpatizuoja Seimo dauguma. Tačiau jei masines eitynes gali organizuoti LGBT rėmėjai miesto centre, kodėl oponentai negali rengti panašaus pobūdžio renginių Vingio parke? Juk demokratija dar neatšaukta? Beje, renginys praėjo be didesnių incidentų, jame dalyvavo 20000 (kiti sako, kad tik 10000) žmonių, nors prašyta vietos tik 7000. Renginio dalyviai gavo net Prezidento pasveikinimą, nors po ir susiginčyta, ar pasveikinimas skirtas maršo dalyviams, ar tradicinėms šeimoms apskritai. Čia, kaip sakoma, aukštoji diplomatija.

O naujųjų įstatymų kūrėjai diplomatija nepasižymi. Kilus didžiuliam pasipiktinimui Stambulo konvencija, ji atidėta į šoną, rudens sesijai. Tačiau Seime jau pateiktas Partnerystės įstatymo projektas, kuris irgi kursto dideles diskusijas. Dėl šio projekto susvyravo net valdančiųjų konservatorių-krikščionių demokratų vienybė, tačiau partijos prezidiumas liepė balsuoti prieš bet kokius bandymus tokių įstatymų priėmimus spręsti referendumo būdu. Po ginčų Seime įstatymas kol kas atiduotas taisymui, užsigavę jo teikėjai pažadėjo sugrįžti…

X X X

Be įstatymdavystės ginčų šalį krečia ir kiti skaudūs įvykiai. Šiauliuose dėl patirto mobingo (spaudimo ir persekiojimo darbovietėje) nusižudė 36 metų medikė, „netikusi“ ligoninės vadovybei. Gal reikalas ir būtų nutylėtas, tačiau moteris atsisveikinimo laiške nurodė skriaudikų pavardes. Be to, paaiškėjo, kad ji laukėsi. Kilus nemažam triukšmui sveikatos apsaugos ministras tik po kelių savaičių nušalino nuo pareigų tos ligoninės direktorių. Apie minėtos ligoninės bėdas pradėjo kalbėti ir kiti joje dirbantys ar dirbę medikai, kas įrodo, jog tai nebuvo kažkoks atsitiktinumas.

Gegužei baigiantis, premjerė pažadėjo pratęsti karantiną iki birželio pabaigos. Mat bijoma pražiopsoti naują epidemijos bangą. Atsarga gėdos nedaro. Bet gal reikėtų pripažinti, kad Covid-19 turbūt liks sezonine liga, ir spartinti piliečių vakcinaciją (čia gerokai atsilikome nuo kaimynų), o ne juokinti žmones galimybių pasais ar istorijomis apie anykštietišką (pasirodo, yra ir tokia) Covid-19 mutaciją? Kam pasiskiepijusiam ar persirgusiam žmogui (turinčiam tai patvirtinantį dokumentą) dar reikalingas kažkoks papildomas popierėlis? Tylus niurnesys stiprėja, valdžios populiarumas ir toliau krenta žemyn. Mes laukiame vasaros ir apribojimų pabaigos. Epidemijos visada pasibaigia ir gyvenimas tęsiasi…