Paskutinio skambučio akimirka

Birutė Vaičiulienė

2020-ųjų rugsėjo 1-ąją susirinkome į mokyklą kitokiomis nei paprastai sąlygomis. Dėl pandemijos tiek mokslo metų pradžia, tiek visas kasdienis darbas atrodė kitaip – reikėjo laikytis saugos priemonių, prisitaikyti prie neįprastos situacijos, perprasti nuotolinį mokymąsi bei darbą.

2020/2021 mokslo metais licėjuje mokėsi 101 mokinys, dirbo 14 mokytojų. Nebuvo bendro visos mokyklos susitikimo pradžioje. Mokiniai susitiko su auklėtojomis klasėse. Kiekvieną klasę atskirai pasveikino direktorius Alvydas Nevulis. Sveikinimą mokyklos bendruomenei pradedant naujus mokslo metus atsiuntė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, kuris visus kvietė ir sunkiomis atskirties sąlygomis stengtis išlaikyti mūsų vienybę, iš naujo atrasti mus siejančius saitus: per lietuvių kalbą, istoriją, papročių pažinimo prasmę ir dabarties aktualijas. Sveikinimo pabaigoje rašė: „Linkiu visiems sėkmingų, kūrybingų, saugių naujų mokslo metų. Tegul kiekvieną aplanko atradimo džiaugsmas, kūrybinės pergalės, mokslo sėkmė.“

Čia mokslo metų pradžia, čia ir pabaiga… Kokie jie buvo? Bandau mintyse sugrąžinti praėjusį laiką, kalbinu savo bendradarbius, mokinius, jų tėvus…

Nors šis laikas visam pasauliui buvo nelengvas ir išskirtinis, ribojantis ir atskiriantis vienus nuo kitų, stengėmės kuo geriausiai atlikti savo pareigas ir vykdyti mokyklos darbo planą. Įvyko pirmokų integracinė kelionė dviračiais prie Eglinės piliakalnio, mokykloje buvo suorganizuota iškilminga pirmokų priesaika, kurios metu moksleiviai pasižadėjo sąžiningai atlikti mokinio pareigas, gerbti mokyklos turtą bei kitų žmonių darbą, ugdyti savyje stiprią valią, draugiškumą, paslaugumą, drąsą ir teisingumą, sistemingai ir solidžiai mokytis ir nenuilstamai dirbti tėvynės labui bei nedaryti nieko, kas kenktų Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus geram vardui. Trečiokai surengė pirmokų krikštą – dėl viruso pandemijos programa vyko lauke. Spalio 13-ąją, laikantis visų priimtų saugos priemonių, moksleivių savivalda ir jos globėja Irena Nevulienė paruošė programą, skirtą Mokytojų dienai. Vėlgi užsifiksavau ministro Algirdo Monkevičiaus prasmingą mintį, atsiųstą Mokytojų dienos proga: „Mūsų valstybė bus stipri tiek, kiek joje bus gerbiamas, savimi pasitikintis, laimingas ir saugus Mokytojas“. Išgirdome ir daugiau gražių žodžių, kuriuos išsakė licėjaus direktorius Alvydas Nevulis, Seinų apskrities viršininkas Maciejus Plesievičius (Maciej Plesiewicz), tėvų tarybos atstovai. Moksleiviai savo mokytojams dėkojo už kasdien skleidžiamą gėrį, skatinimą mokytis bei pažinti pasaulį. Prisiminėme visus Anapilin iškeliavusius mūsų licėjaus mokytojus ir ansamblių vadovus. Tą dieną taip pat šventėme licėjaus šokių grupės „Šalčia“ ir choro „Pašešupiai“ dvidešimtąjį jubiliejų.

Netrukus įvestas iki gegužės vidurio trukęs nuotolinis mokymas. Darbas nebuvo lengvas, trūko tiesioginio bendravimo, negalėjome suorganizuoti mokyklos tradicinių renginių ar iškilmingai paminėti mūsų tautinių švenčių. Laisvės gynėjų dienos 30-metis buvo daugiau kamerinio pobūdžio, kiekvieno lietuvio namuose degant žvakutėms žuvusiems už laisvę pagerbti. Mat šiais metais sausio 13-ąją dėl esamos pandemijos jau turėjome „pagreitintas“ žiemos atostogas. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ta proga I B klasės mokiniai kartu su auklėtoja Alicija Krakauskiene paruošė pateiktį, pasakojančią apie svarbius to meto įvykius Lietuvoje ir mūsų krašte. „Minėdami šią iškilią šventę uždekime vieni kitus meile savajai kalbai, kultūrai. Saugokime laisvę ir istorinę atmintį. Nes juk gerbdami savo protėvius, žinodami savo tautos ištakas, puoselėdami kalbą, rūpinsimės savo istoriniu paveldu ir neprarasime tapatybės globalėjančiame pasaulyje.“ Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas bei mūsų licėjaus vardadienis vyko irgi be žiūrovų Lietuvių kultūros namų salėje. Punsko Kovo 11-osios licėjus persikėlė į nuotolinę erdvę www.punskas.pl. Nepriklausomybė buvo siekis, kuris suvienijo tautą ir uždegė širdis. Tad ir šiandien nepraraskime tikslo, kuris mus jungtų: pagarbos vieni kitiems, vienybės ir gerovės siekio. Mylėkime ir tikėkime Lietuva! Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Masinių tremčių 80-ųjų metinių proga programėlę ir tremtinių memuarų parodą surengė II klasės mokiniai jau mokykloje.

Nuotolinį mokymą keitė hibridinis, galiausiai mokslo metus užbaigėme jau mokykloje. „Rugsėjo 1 dieną grįždami į mokyklinius suolus visi tikėjome, kad pasiliksime juose iki 2021 m. vasaros atostogų, – prisimena licėjaus direktorius. – Mūsų lūkesčius greitai pakoregavo plintanti pandemija ir jau spalio antrojoje pusėje turėjome vėl sugrįžti prie nuotolinio mokymo. Šį kartą mokykla buvo jau geriau pasiruošusi. Mokytojai ir mokiniai jau buvo išmokę naudotis MS TEAMS programa, suvienodinome komunikacijos kanalus, žinių tikrinimo metodus. Džiaugiamės, kad abiturientams galėjome organizuoti konsultacijas mokykloje ir tokiu būdu geriau juos paruošti abitūros egzaminams. Gaila tik, kad jie negalėjo suorganizuoti savo gražiausios šventės – šimtadienio. Belieka jiems palinkėti gerų brandos egzaminų rezultatų.“ O nuo to labai priklausys, ar ir toliau pateksime į geriausių Lenkijos ir Palenkės vaivadijos licėjų gretas. Šiemet jau trečią kartą iš eilės esame „sidabrinė“ mokykla.

Balandžio 30 d. Punsko Kovo 11-osios licėjų baigė 24 trečiokai. Deja, tą dieną iškilmingo moksleivių atsisveikinimo su mokykla ir draugais nebuvo. 62-ajai mūsų licėjaus abiturientų laidai nebuvo galimybės iškilmingai įteikti nei mokyklos baigimo pažymėjimų, nei dovanų. Ir tik gegužės 28 d. įvyko oficialus atsisveikinimas su šių metų absolventais. Punsko Kovo 11-osios licėjuje jiems nuskambėjo paskutinis skambutis šiek tiek kitaip – tyliai… Be šventinio šurmulio, tačiau su dideliu jauduliu širdyje. Pradžioje buvo įnešta ir iškilmingai perduota jaunesniems draugams mokyklos vėliava, sugiedotas Lietuvos himnas. Po to trečiokus sveikino licėjaus direktorius Alvydas Nevulis, auklėtoja Danutė Šliaužienė ir kt. Įsimintini šie auklėtojos žodžiai: „Visada gyvenime turėkite tikslą ir atkakliai jo siekite. Ryžkitės kelti ir įgyvendinti pačius ambicingiausius tikslus. Tuomet bus lengviau pasirinkti gyvenimo kelią, norimą  specialybę, mokslo įstaigą ir pan. Sakoma, jei žinosi, ko nori, ir būsi tvirtas, anksčiau ar vėliau užlipsi į tą kalną, kurio viršūnėje spindi tavo svajonė. Bet tam prireiks darbštumo, atkaklumo, pasitikėjimo savimi. Niekada nesustokite pusiaukelėje ir turėkite drąsos prisiimti atsakomybę už visa tai, kas šiame kelyje vyksta. Dar palinkėčiau nebijoti klysti. Jei matysi, kad pasukai ne tuo keliu, grįžk atgal, susirasi kitą kelią, kuris nuves tave į tikslą.“ Vėliau licėjų baigę moksleiviai padainavo kelias dainas, dėkojo tėvams, mokytojams. Išvydome ir tradicinį „Gailingį“ – atsisveikinimo šokį su varpeliais. Pabaigoje abiturientus pasveikino jaunesnieji mokyklos draugai. Palinkėjo jiems, kad naujas kelionės etapas prasidėtų tvirtu, gerai apgalvotu ir ryžtingu žingsniu, kad niekados nepamirštų mokykloje gautų žmogiškumo pamokų – pagarbos kitiems, sąžiningumo, darbštumo, draugiškumo ir pasitikėjimo savimi. Šventei baigiantis jaunimas prie savo mokyklos tradiciškai pasodino berželį, fotografavosi prie suolelio, kurį licėjui padovanojo Teresė ir Darius Radzevičiai. Vakare įvyko antrokų surengta humoristinė „Dzinguliukų“ programa.

O štai išeinančių iš licėjaus abiturientų kelios mintys: „Mūsų mokymosi licėjuje laiką galime padalinti į du etapus: įprastas mokymasis bei nuotolinis. Iš tikrųjų tik pirmaisiais mokslo metais galėjome pajusti šios mokyklos atmosferą: šilumą, paramą bei jaukumą, kuriuo dalijosi su mumis mokytojai ir mokyklos draugai. Atmintyje visada išliks renginiai, jų ruošimas bei bendros išvykos. Punsko licėjuje vyrauja šeimyninė atmosfera, todėl čia visada jautėmės kaip namuose. Esame laimingi, jog turėjome galimybę čia mokytis. Deja, situacija pasaulyje neleido įprastu būdu baigti mūsų mokymąsi vidurinėje mokykloje. Labai liūdna, kad dėl to praradome daug nepakartojamų akimirkų. Baigiant mokyklą lydi mus ir džiaugsmas, ir liūdesys. Įvestas nuotolinis mokymas labai pakeitė darbą ir bendravimą. Mūsų patarimas: džiaukitės ir gerai išnaudokite laiką, kurį galite praleisti draugų būryje. Niekada nebijokite kreiptis į mokytojus pagalbos, jie jums visada tikrai padės. Linkime jaunesniems draugams, kad galėtų greitai sugrįžti į mokyklą.“

Ir sugrįžome… Bandome įsitikinti, kad darbas iš namų nebuvo prarastas laikas. Reikalui esant pildome spragas, atliekame užsilikusias užduotis, skoliname ir skaitome knygas, nors ši galimybė buvo suteikta visą laiką – bibliotekininkė Rūta Burdinaitė dirbo ištisai. O kaip atrodė eilinė mokinio diena nuotolinio mokymo metu? Skaitome antros klasės moksleivės Irenos Berneckaitės užrašytas mintis: „Stengiamės atsikelti kokį pusvalandį prieš pamokos pradžią, nors taikosi visko – kartais pabundame porą minučių prieš „skambutį“. Tada greitai jungiame kompiuterį ar telefoną ir laukiame mokytojo signalo, kad pamoka prasidėjo. Po pokalbio turime pertrauką, kurios metu greitai suvalgome pusryčius ir išgeriame kavos, kad neužmigtume po prastai miegotos nakties. Išklausome kitas dvi pamokas ir ateina ilgoji pertrauka. Jos metu kartais pavalgome, kartais atliekame namų darbus, o kartais pasnaudžiame arba pasėdime su telefonu rankoje. Po to ateina laikas likusioms pamokoms. Atidžiai išklausome mokytojo, atliekame užduotis ir laukiame pietų. Po septynių ar aštuonių praleistų prie ekranų valandų kartais skauda akis bei galvą, todėl reikalinga rimtesnė pertrauka, verta išeiti į lauką, pasidairyti į žalias pievas… Vėliau vėl sėdame prie kompiuterių – reikia atlikti namų darbus, dalyvauti įvairiuose būreliuose ar pasikalbėti su draugais. Kai pagaliau ateina laisvesnis laikas, kiekvienas daro tai, kas jam įdomu. Aišku, šis planas yra artimas „idealui“, bet kartais taikosi siųsti mokytojui namų darbus antrą valandą nakties. Nesvetimas mums taip pat ėjimas miegoti vos porą valandų prieš pirmos pamokos pradžią.“

Susiklosčiusios sąlygos vis dėlto nesutrukdė moksleiviams lankyti dalykinius būrelius, suredaguoti ir išleisti leidinuką „Dėmesio“, dalyvauti įvairiuose konkursuose, kurie daugiausia buvo organizuojami nuotoliniu būdu. Nemaža grupė moksleivių varžėsi Lenkijos lietuvių draugijos organizuotuose dailiojo žodžio ir rašinių konkursuose. Prizines vietas laimėjo šie skaitovai: Irena Berneckaitė, Viktorija Čerlionytė, Ieva Kalinauskaitė, Onutė Karaneckaitė, Amelija Pajaujytė, Viktorija Petruškevičiūtė, Rimas Rėkus ir Edita Sorokaitė. Rašinių konkurso laimėtojos: Ida Bobinaitė, Lidija Radzevičiūtė ir Loreta Uzdilaitė. Vasario 16-ajai skirtame eilėraščių ir esė konkurse „Švenčiu Lietuvą“, kurį pasaulio lietuviams organizavo Europos Parlamento narys, Vasario 16-osios akto originalo atradėjas prof. Liudas Mažylis, III vietą pelnė Ronaldas Jankauskas. Užsienio lietuvių švietimo skyriaus Vilniuje surengto kūrybinių darbų-palinkėjimų konkurso „Lietuva mano širdyje“ laimėtojų gretose yra trys mūsų licėjaus mokiniai: eilėraščių ir laiškų kategorijoje Ronaldas Jankauskas (I vieta) ir Onutė Karaneckaitė (II vieta), o vaizdo sveikinimų kategorijoje Darija Adamčikaitė (III vieta). II vietą laimėjo Povilas Zdanys, dalyvavęs respublikinėje mokinių ir mokytojų fotografijų konkurse-parodoje „Šypsausi Tau, Lietuva!“. Tarptautiniame piešinių, tautodailės dirbinių ir literatūrinių miniatiūrų konkurse „Laisvės ženklai aplink mus“ I vietą laimėjo Lilija Balulytė, o II vietos laimėtoja – Karolina Liuteckaitė. Mūsų licėjaus komanda (Ronaldas Jankauskas, Danielius Vaina, Gintarė Vektoriūtė) pelnė III vietą tarptautiniame interaktyviame istorijos-geografijos žaidime „Protų mūšis“, skirtame Vasario 16-ajai paminėti. Kaip kasmet nenuilstamai varžėsi ir mūsų krepšininkai. „Šalčios“ šokėjai irgi buvo aukštai įvertinti virtualiame sceninių lietuvių liaudies šokių konkurse „Šoka Lietuva 2021“. Be to, Punsko Kovo 11-osios licėjus aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose. Apie tai kitame straipsnyje rašo projektų mūsų mokykloje koordinatorė Irena Nevulienė.

Nuotolinis mokymas buvo visiems iššūkis – turėjome progą išbandyti savo ištvermę, jėgas, pasiryžimą. Mokiniai jaučiasi pavargę nuo kompiuterio, stokoja motyvacijos dirbti, jiems sunku susikaupti. Nors kai kurie pripažįsta, kad būdami namie sutaupė daug laiko, galėjo laisvai jį planuoti, susikaupti ties egzaminų dalykais. Mokytojams labai trūko tiesioginio ryšio su mokiniais ir kolegomis. Dalijimasis patirtimi ir tobulinimasis vyko virtualiai. „Nuotolinis mokymas vargino ir moksleivius, ir mokytojus – mokymasis ir mokymas buvo žymiai sunkesnis, sudėtingesnis žinių pateikimas, įsisavinimas ar patikrinimas. Trūko paprasto pokalbio, normalaus bendravimo. Todėl ypač dabar labai svarbu suprasti vieni kitus, nes tik tokiu būdu galime išlaikyti savo orumą, gėrį, žmogiškumą.“

Dėkojame visiems, kurie mus rėmė, stengėsi išlikti savimi ir kitiems įkvėpdavo optimizmo. Ačiū geranoriškai nusiteikusiems moksleivių tėvams, kurie atvirauja, kad jiems gana greitai ir smagiai praėjo metai, nes vaikai beveik visą laiką buvo namie. Vis dėlto jaunimo „įkalinimas“ namuose su tėvais turi ir neigiamų pusių. Tėveliai pripažįsta, kad mokykla – labai svarbi, yra tarsi antrieji namai, kur vaikams tėvus „pavaduoja“ mokytojai, todėl pedagogams jie linki darnos, ramybės, šilumos, abipusio supratimo. Taip pat linki daug ištvermės, kantrybės ugdant vaikus bei dėkoja už mokytojų atsidavimą, už gerą pavyzdį, atvirumą ir nuoširdumą auklėjant jaunimą.

Straipsnį užbaigsiu mūsų licėjaus direktoriaus Alvydo Nevulio tvirtinimu, kad nuotolinis mokymas neabejotinai paveiks visą mokymo procesą. „Tai supranta Lenkijos švietimo ministerija ir Centrinė egzaminų komisija: keičiami egzaminų reikalavimai, kitais metais taip pat nebus egzaminų žodžiu. Pastebimas taip pat neigiamas pandemijos poveikis mokinių psichinei būsenai, ypač dėl apriboto bendravimo su bendraamžiais. Kitais metais laukia didelis darbas – sumažinti visą pandemijos sukeltą neigiamą poveikį mokiniams ir mokyklai.“

Būkime stipresni už mums tekusius iššūkius. Tegul visus lydi optimizmas ir gera nuotaika. Linkime šiltų, ramių bei sveikų atostogų!