LLD delegatų suvažiavimas, Seinai 2021 m.

LLD pirmininko Algirdo  Vaicekausko pranešimas

„Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.

Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas.“

Pacitavau dvi iš 13 „Lietuvių Chartos“ nuostatų. „Lietuvių Charta“ buvo priimta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto 1949 metais Vokietijoje.

Po aštuonerių metų mūsų krašto šviesuoliai, vedini panašių tikslų, kaip ir anuomet Vokietijoje lietuvių išeiviai – išsaugoti ir puoselėti lietuvybę, įkūrė Lenkijos lietuvių draugiją. Kitais metais minėsime jos 65-metį. Tiek Draugijos pagrindiniai tikslai, tiek „Lietuvių Chartos“ nuostatos išlieka aktualūs ir šiandien. Žinoma, sąlygos ar veiklos metodai pasikeitę, tačiau siekiai tie patys.

Miniu šiuos istorinius įvykius norėdamas atkreipti dėmesį į Draugijos svarbą ir reikšmę visuomenėje, norint užtikrinti pilnavertį lietuvių gyvenimą. Ši diena, rugsėjo 5-oji, kai vyksta XIX LLD Suvažiavimas, irgi įsirašys į mūsų krašto istoriją. O mes esame jos dalyviai. Draugija – viena lietuvių bendruomenės dėlionės dalis, šalia šeimos, lietuviškų mokyklų, kultūros namų, bažnyčių, tačiau ji būtina, kad galėtume matyti visumą.

Draugijos veiklos gaires nustato visuomenė Suvažiavimo metu bei besikeičianti politinė, socialinė jos padėtis. Savo veikloje LLD vadovybė visados turi omeny pagrindinį ir patį svarbiausią tikslą – palaikyti ir puoselėti tautinį tapatumą.

LLD nuolatinė istoriškai ir tradiciškai susiklosčiusi veikla susideda iš kelių sričių: leidybinės, kultūrinės, švietimo rėmimo, atstovavimo bendraujant tiek su Lenkijos, tiek su Lietuvos valdžios atstovais. Pabandysiu iš eilės aptarti šiuos veiklos barus, atskleisdamas, kas buvo nuveikta ir kokių kildavo problemų.

1. Leidybinė veikla

LLD leidžia tris leidinius: dvisavaitinį Lenkijos lietuvių leidinį „Aušra“, mėnraštį vaikams „Aušrelė“ ir ketvirtinį žurnalą „Suvalkietis“, kurį redaguoja Suvalkų lietuviai. Šių leidinių pagrindinė misija – pristatyti mūsų lietuvių visuomenės aktualijas, kalbėti istorinėmis temomis, ugdyti tautinę savimonę, puoselėti gimtąją kalbą, iškelti ir spręsti aktualias ir svarbias mūsų visuomenės problemas.

LLD yra taip pat „Aušros“ leidyklos vienintelė akcininkė. Taigi netiesiogiai Lenkijos lietuvių draugija esanti ir knygų leidėja.

Kokia lietuviškų leidinių ateitis? Dėl ateities niekada nesame tikri, nes esame priklausomi nuo valstybės, kuri yra įsipareigojusi Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymu remti leidinius tautinių mažumų kalba, politikos. Tačiau žodį „remti“ galima įvairiai interpretuoti, remti – tai iš dalies prisidėti prie leidybos, o ne užtikrinti finansavimą. Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija yra pagrindinė „Aušros“ žurnalo rėmėja, kiti rėmėjai – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Tautos fondas.

Pagrindinė problema ta, kad VRAM faktiškai kiekvienais metais mažina finansavimą (šiuo metu finansavimas išlieka toks pat jau keletą metų, o metai iš metų auga leidybos kaštai, ypač minimalus atlyginimas). Buvę situacijų, kai VRAM buvo drastiškai sumažinusi finansavimą. Tuomet kilus grėsmei nutraukti „Aušros“ leidybą LLD vadovybė aktyviai reagavo, gindama leidinį. Buvo rašomi protesto raštai, tartasi su kitomis Lenkijos tautinėmis mažumomis, ieškota įmanomų išeičių. Kol kas pavyksta išsaugoti prieš 25 metus nusistovėjusį leidinių kiekį ir jų apimtį.

Kita lietuviškos spaudos problema, apie kurią pradėta kalbėti tik atsiradus internetui – visiškas spaudos perėjimas į virtualųjį pasaulį. Šiuo metu LLD leidiniai daugiausiai gyvuoja tradicine popierine forma. Ir nors jau prieš dvidešimt metų buvo prognozuojama popierinės leidybos baigtis, dar kol kas spausdiname leidinius ir turime skaitytojų. Tačiau reikia pamąstyti, ar neverta aktyvinti, atnaujinti ir labiau populiarinti „Aušros“ interneto tinklalapį, kad čia galėtų vykti visuomenės gyva diskusija mums rūpimais klausimais.

2. Kultūrinė veikla ir jos rėmimas

LLD kultūrinę veiklą organizuoja vykdydama projektus. Tai daugiausia tradiciniai renginiai:

• Lietuviškų ansamblių sąskrydis – pats didžiausias metų renginys;
• Vaikų teatrų festivalis – renginys ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, skatinantis domėtis scenine menine raiška, ugdantis meninį skonį, gimtosios kalbos kultūrą ir kt.;
• Dariaus ir Girėno žūties minėjimas Pščelnike – šiuo projektu atliekamos dvi užduotys. Viena – visus metus prižiūrima Dariaus ir Girėno žūties vieta. Tą darbą atlieka LLD Ščecino skyrius, ši veikla juos ir mobilizuoja rinktis bei būti aktyviems. Kita projekto užduotis – paminėti žūties metines. Tradiciškai Draugija finansuoja Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos mokinių kelionę į Lietuvos didvyrių žūties minėjimo iškilmes.
• „Lietuviškas vakaras“ Suvalkuose – tai pats jauniausias renginys, jį organizuoja LLD Suvalkų skyrius. Per pastaruosius keletą metų suvalkiečių veikla suaktyvėjo ir, kas labai džiugina, į ją įsitraukė jaunesnio amžiaus žmonės, kurie taip pat yra susiję su prieš metus įsikūrusiu lietuvių vaikų darželiu. Tai nuteikia optimistiškai.

3. Švietimo rėmimas

Jau daugelį dešimtmečių LLD rengia lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos, dailiojo žodžio konkursus lietuviškų mokyklų mokiniams. Tai labai svarbus veiklos baras. Konkursai skatina geriau pažinti Lietuvą, konkuruoti tarpusavyje. Jie labai ryškiai įsirašę į jaunų žmonių sąmonę.

Tai ne vienintelis būdas remti lietuvių švietimą. Draugija aktyviai dalyvauja ginant lietuvių teises ir interesus, dalyvavo steigiant Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą Seinuose, taip pat pernai aktyviai prisidėjo prie Suvalkų lietuvių vaikų darželio kūrimo. Švietimas – tai ir tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos derybų objektas. LLD stengiasi būti aktyvi ir šioje srityje, tačiau reikia pripažinti, kad ne visados mūsų pasiūlymai būna suprasti ir išgirsti.

4. Atstovavimas bendraujant su Lenkijos ir Lietuvos valdžia bei Europos Taryba

Lenkijos vyriausybė visus klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis, konsultuoja su tautinių mažumų organizacijomis, taigi santykiuose su Lenkijos institucijomis partnerės yra lietuvių organizacijos. Būtent Lenkijos lietuvių draugija labai aktyvi šioje srityje. Ji dalyvavo ir dalyvauja sprendžiant svarbius mūsų krašto švietimo, kultūros plėtros klausimus.

Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų bendrojoje komisijoje yra Draugijos atstovai. Man teko garbė nuo pat pradžių atstovauti lietuvių tautinei mažumai. Draugija dalyvauja įvairiuose susitikimuose, kur kalbama apie mus. Tai, pavyzdžiui, Seimo komisijos posėdžiai, susitikimai su politikais, kai kuriomis tarpvyriausybinėmis komisijomis, kaip antai Lenkijos ir Lietuvos – dėl Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių švietimo.

Europos Taryba prašo organizacijų vertinimo, kaip Lenkijoje paisoma tautinių mažumų teisių ir įgyvendinamos priemonės saugant tautinių mažumų kalbas. Kiekvienąkart Lenkijos vyriausybei pateikus ataskaitas, kaip vykdoma Tautinių ir etninių mažumų konvencija ar Kalbų chartija, Lenkijos lietuvių draugija Europos Tarybos ekspertams teikia savo pastabas.

Gegužės mėnesį buvo išsiųstas raštas Lenkijos edukacijos ir mokslo ministrui Pšemislavui Čarnekui (Przemysław Czarnek) dėl vadovėlių lietuvių kalba trūkumo bei mokyklų netinkamo finansavimo.

Kalbant apie lietuvių ir lenkų santykius ne valstybiniu lygmeniu, o čia, vietoje, visuomenėje, sakyčiau, kad yra žengtas esminis žingsnis kuriant teigiamą atmosferą. Prieš dvejus metus teko dalyvauti vadinamojo Seinų sukilimo šimtmečio minėjimo organizacinio komiteto darbuose. Mūsų, lietuvių, siūlymas buvo, kad renginys būtų minėjimo, ne šventės, formos, kad ir vieni, ir kiti pagerbtumėm tų istorinių įvykių aukas, o ne dar kartą draskytume prieš šimtmetį patirtas žaizdas. Ne iki galo pasisekė mūsų siūlymus įgyvendinti, visuomenės lenkų dalis, matyt, dar ne iki galo tam pasirengusi. Todėl teko tik iš dalies dalyvauti, t. y. atidengiant grindiny dvikalbę lentą „Susitaikymas – tai pasirinkimas“. Ir nors joje turinio dar trūksta, tačiau gairės, kur link eiti, apibrėžtos. Manau, jog tai gal ir nedidelis, bet vis tiek pasiekimas. Tuo labiau kad vienas iš paminklų, žeidžiančių lietuvių orumą ir iškreipiančių istorinius faktus, buvo nukeltas (kalbu apie kryžių Berznyko kapinių kampe lietuvių kariams). Panerių kryžius ir obeliskas ir toliau stovi, tačiau klausimas buvo keliamas visada. Tikėkimės, kad sulauksime tos dienos, kai ir šis tautas skaidantis bei nesantaiką skleidžiantis objektas bus pašalintas.

Lenkijos lietuvių draugija visą laiką rėmė ir remia lietuvių kalbos vartojimą visose gyvenimo srityse. Manome, kad gimtąją kalbą turėtume girdėti ir skaityti taisyklingą, ne prisotintą slavizmų. Kad išvengtume kalbos darkymo ir negilintume atskirties nuo savo tautos kamieno, neugdytume dirbtinai kuriamos „punskiečio dzūko“ lyg atskiros tautos tapatybės, kuri iš esmė veda greitesnio nutautėjimo link. Svarbu, kad Punsko, Seinų ar Suvalkų lietuvis būtų daugiau suvokiamas geografine prasme nei tapatybės prasme.

O kaip veikia Draugijos skyriai? Ščecino skyrius, kaip jau anksčiau minėjau, globoja Dariaus ir Girėno žūties vietą, paminklą ir klėtelę, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su vietos Myslibužo savivaldybe. Mirus Viktorui Buvelskiui, kol kas lieka be pirmininko.

Per pastaruosius du dešimtmečius labai pasikeitė Lenkijos miestų skyrių veikla. Puikiai pamename, koks stiprus buvęs Varšuvos skyrius. Deja, šiandien jo veikla labai nusilpusi – varšuviečiai net neturi savo būstinės. Vroclavo skyriaus išvis nebelikę. Gdanske lietuviai renkasi paminėti tautines šventes. Prieš dvejus metus atsikūrė Balstogės skyrius. Jie bendradarbiaudami su LR konsulatu Seinuose kartais surengia kokį kultūrinį renginį, tačiau tai nėra gausus skyrius. Aktyviausi esą Suvalkų lietuviai: veikia ansambliai, pastoviai vyksta LLD skyriaus susirinkimai, leidžiama net savo leidinį „Suvalkietis“, o pernai įsikūrė Suvalkų lietuvių vaikų darželis. Linkiu jiems kuo geriausios sėkmės kuriant mokyklą ir kultūros centrą.

Baigdamas savo ataskaitinį pranešimą norėčiau pasakyti, kad vienas mūšy ne karys, taigi dirbome su valdyba, kuriai nuoširdžiai dėkoju. Tai: Jonas Vydra, Danutė Valukonytė, Irena Gasperavičiūtė, Irena Marcinkevičienė, Petras Maksimavičius, Dalia Astrauskienė.

Ypač nuoširdžiai ačiū LR konsulato Seinuose vadovui ambasadoriui Remigijui Motuzui už visokeriopą pagalbą ir paramą. Naudodamasis proga norėčiau priminti, kad „Žiburio“ mokykla iš tiesų įkurta jo dėka. Tuo metu, kai ji kūrėsi, gerb. Remigijus Motuzas buvo švietimo ir mokslo ministras ir, galima sakyti, jo sprendimai viską nulėmė. Tokių dalykų nevalia pamiršti.

Nuoširdžiai ačiū už sklandų ir malonų bendradarbiavimą noriu tarti Seinų „Lietuvių namų“ direktorei Onutei Nevulienei, Astai Pečiulienei – Punsko kultūros namų direktorei, mokyklų vadovams Jonui Vydrai, Jolantai Jonušonytei, Onutei Samulevičienei, Alvydui Nevuliui, Alicijai Valinčienei, Suvalkų lietuvių darželio direktorei, LLB pirmininkei Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei, mokytojams, kurie visada talkino rengiant mokinių lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos konkursus: Vytautui Budzeikai, Onutei Vaznelienei, Irenai Nevulienei, Onutei Samulevičienei, Tadui Bagdonavičiui, Janinai Macukonienei, Nastutei Sidarienei, Vidai Uzdilienei, Elenai Degutienei, Irenai Gasperavičiūtei, Gražinai Kibyšienei, Birutei Vaičiulienei, Daliai Makauskienei, visiems mokytojams, dailiojo žodžio konkurso komisijų nariams. Dėkoju „Aušros“ redakcijos komandai, Draugijos darbuotojams, ypač Aldutei Jonušonytei, už atsakingą ir kruopštų darbą Draugijoje. „Aušros“ leidyklos direktoriui Sigitui Birgeliui ir darbuotojams už bendradarbiavimą. Visiems mokytojams, ruošusiems spektaklius Vaikų teatrų festivaliams, visiems ansamblių vadovams ir ansambliečiams, kurie dalyvavo Draugijos organizuojamuose renginiuose. Organizacijų vadovams: Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei Aldonai Vaicekauskienei, Jaunimo sąjungos pirmininkei Ingridai Vaznelytei, Šv. Kazimiero draugijos vadovui Algirdui Vektoriui – už bendradarbiavimą. Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui, Seinų apskrities viršininko pavaduotojui Antanui Baudžiui. Dėkoju visiems Draugijos skyrių vadovams ir nariams už Jūsų lietuvišką veiklą. Ačiū visiems už dėmesį