LLB suvažiavimas. Kalba prof. Bronius Makauskas

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

2017–2020 m. Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) valdybos kadencija, kuri dėl Covid-19 pandemijos prasitęsė iki 2021 m., buvo paženklinta sudėtingų sprendimų metais. Darbus pradėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio džiugiais ir iškilmingais minėjimais, o juos baigiame pandemijos, neišspręstais sunkiais švietimo finansavimo, lietuviškų vadovėlių, Suvalkų mokyklos kūrimo klausimais. Per visą šį laikotarpį valdyba posėdžiavo 10 kartų, vyko nuotoliniai susirašinėjimai besikeičiant nuomonėmis, sprendžiant įvairius klausimus. LLB valdyba dalyvavo bendruose posėdžiuose su kitomis mūsų krašto lietuviškomis organizacijomis ar įstaigomis, mat visų darbai ir siekiai dažnai sutapdavo. Man pačiai tai buvo didelių iššūkių, išbandymų ir darbų metas. Visgi perimti skėtinės organizacijos vairą nėra paprasta ir lengva, tai reikalauja laiko, atsakomybės ir didelio asmeninio angažuotumo. Man padėjo patyrusi valdybos narių komanda bei tvirtos tautinės nuostatos, kurių vedama kiek išmanydama stengiausi garbingai atstovauti mums visiems. Pabandysiu trumpai apžvelgti pagrindines šios LLB valdybos kadencijos veiklos gaires.

• Bendradarbiavimas su Lietuvos ir Lenkijos valdžių atstovais

Viena iš svarbiausių LLB veiklos gairių – ryšių su Lenkijos, Lietuvos ir vietos valdžiomis palaikymas. Esame dėkingi Lietuvos Respublikos vyriausybei už nuolatinę paramą ir pagalbą mūsų kraštui. Nepaisant to, kokia politinė partija būtų valdančioji – dėmesys mūsų kraštui išlieka. Tai tik rodo, kad apolitiškumas šiuo atveju vienintelis teisingas kelias. Paskutiniuose Seimo rinkimuose PLB siekė įtvirtinti savo poziciją sukurdama rinkimų apygardą ir pateikdama užsienio lietuvių kandidatūras. Dėl to Seime pasaulio lietuviams atstovauja Dalia Asanavičiūtė. LR prezidento rinkimų metu vyko ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Pilietybės klausimas ir toliau liko neišspręstas, nors mums jis ir nėra iki galo aktualus. Mat ten aiškiai kalbama apie pilietybės išsaugojimą, o mūsų krašto lietuviai, gimę Lenkijoje, šiuo klausimu lieka „už borto“. Šansų mūsų kraštiečiams turėti Lietuvos pilietybę yra – ji gali būti suteikta išimties tvarka, už nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei. Pirmam vizitui į užsienį naujai išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko Lenkiją. Varšuvoje vyko prezidentų susitikimai, kurių metu kalbėta ir apie mums rūpimus klausimus. Lietuvos ambasadoje Varšuvoje prezidentas susitiko ir su lietuvių bendruomene. Tame susitikime dalyvavome kartu su viršaičiu Vytautu Liškausku. Buvo kalbama apie pasienio savivaldybių strateginę partnerystę, naujus ES fondus ir resursus, skirtus regiono stiprinimui, „Rail Balticos“ trasą ar Suvalkų lietuvių problemas.

Glaudžiai bendradarbiaujama su LR konsulatu Seinuose. Tiek konsulas Vaclav Stankevič, tiek dabartinis konsulato vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas aktyviai įsijungė į mūsų bendruomenės gyvenimą, padėjo spręsti iškylančias problemas, siekė, kad mums aktualūs klausimai būtų sprendžiami aukščiausiuoju lygmeniu. Ačiū Jums už tą globą ir norą dirbti mums visiems. Būtent konsulate Seinuose dažnai vyko susitikimai su kitų organizacijų vadovais, buvo diskutuojama, keičiamasi informacija ir nuomonėmis. Kartu teko priimti ir garbių svečių delegacijas. Mūsų kašte kelis kartus viešėjo LR ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, ŠMSM ministras Algirdas Monkevičius, kancleris Tomas Daukantas, užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Gabrielius Landsbergis, viceministras Egidijus Meilūnas, ULD direktorius Marijus Gudynas, kultūros ministras Rolandas Kvietkauskas, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, LNKC direktorius Saulius Liausa, PLB pirmininkė Dalia Henke ar prelatas Edmundas Putrimas. Kelis kartus vyko ŠMSM, URM atstovų delegacijų vizitai, susitikome su Lietuvos ir Lenkijos seimų asamblėjos pirmininku Arvydu Nekrošiumi bei Asamblėjos delegacijos darbo grupės nariais, Lietuvos mokslų akademijos atstovais. Su LMA 2021 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Visų susitikimų metu kalbėta apie mums rūpimus klausimus ir problemas. Ne kartą teko vykti į Vilnių ir kartu su kitų mūsų krašto organizacijų ir įstaigų vadovais dalyvauti susitikimuose su ŠMSM kancleriu Tomu Daukantu, Deividu Matulioniu ir kitais. Dėl pandemijos padaugėjo nuotolinių susitikimų – dalyvavau pokalbiuose su URM, ŠMSM, LNKC ar PLB vadovybe.

Po 2018 m. savivaldybės rinkimų Lenkijoje teko užmegzti santykius su naujai išrinkta valdžia. LLB tarybos posėdžio metu buvo nutarta paremti tik nepartinius komitetus. Sėkmingai susiklostė santykiai tarp LLB ir Palenkės vaivadijos seimelio atstovų Valdemaro Kvaterskio (Waldemar Kwaterski) ar Cezaro Ciesliukovskio (Cezary Cieślukowski). Kalbant apie vietos valdžią – Seinų apskrities, Punsko ar Seinų valsčių, Seinų miesto – rasti bendrą kalbą nebuvo gan sudėtinga, kadangi pačiai teko eiti Seinų apskrities viršininko pavaduotojos pareigas, šiuo metu – darbuotis Seinų apskrities tarybos vicepirmininke. Tad dažnai tenka jungti šias funkcijas su LLB primininkės pareigomis. Visur stengiuosi atstovauti lietuvių interesams. Deja, vienas iš opiausių ir sudėtingiausių 2019 m. klausimų – vadinamojo Seinų sukilimo 100-ųjų metinių minėjimas. Pirmą kartą į iškilmių organizacinį komitetą buvo pakviestos lietuvių organizacijos – LLD ir LLB. Atsisakyti dalyvauti tokiam komitete negalėjome. Ne kartą vyko bendri organizacijų pasitarimai, kol galiausiai, iškeldami tam tikras sąlygas, tarp kurių buvo lietuvių orumą žeidžiančių paminklų Berznyko kapinėse pašalinimas, pasirašėme bendradarbiavimo deklaraciją. Komitetui pirmininkavo Seinų apskrities viršininkas Maciejus Plesievičius (Maciej Plesiewicz), man skirtos vicepirmininkės pareigos. Komitetui priklausė visi Seinų apskrities valsčių viršaičiai, lenkų karinių, visuomeninių organizacijų atstovai ir mes, keturi lietuviai: LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas Antanas Baudys ir aš. Deja, bendros kalbos rasti nepavyko, mums teko trauktis iš komiteto, kuris siekė ne pagerbti tų tragiškų įvykių aukas, o glorifikuoti pergalę. Sutikome dalyvauti tik dvikalbės lentos „Pojednanie – to wybór. Susitaikymas – tai pasirinkimas“ atidengime, pagerbti žuvusiuosius, aplankyti jų kapus. Ir nors pavyko atsikratyti vieno žeidžiančio lietuvius paminklo Berznyko kapinėse, Panerių paminklas ir toliau stovi, iškreipdamas istorinę tiesą. Noriu padėkoti istorikui dr. Broniui Makauskui už visas konsultacijas ir patarimus šiuo klausimu. Turbūt visi sutiksime su jo nuomone, kad tuometinio lenkų ir lietuvių konflikto vadinti sukilimu nereikėtų. Nei minėjimo iškilmės, nei mūsų pasitraukimas iš komiteto nesulaukė didesnio atgarsio ar komentarų. Išlikusi lenta prie Šv. Agotos koplyčios Seinuose laukia darbų, o ne tik tuščių deklaracijų. Tačiau tie darbai, kaip antai T. Katelbachui skirtos lentos atidengimas Seinuose, tik parodo, kad išlikusios žaizdos neleidžia žengti kitu – tarpusavio supratimo ir istorinės atminties gerbimo – keliu.

Bendradarbiavimas su Punsko valsčiumi jau daugelį metų klostosi sėkmingai – viršaitis Vytautas Liškauskas visada palaiko ir remia LLB iniciatyvas. Šiek tiek sudėtingesni santykiai su Suvalkų miesto valdžia, kuri prieš rinkimus, greičiausiai norėdama gauti lietuvių balsus, ieškojo kontakto ir siekė bendradarbiavimo, net buvo siūloma į miesto tarybą teikti lietuvio kandidatūrą. Tačiau greitu laiku santykiai pasikeitė. Iš Suvalkų miesto valdžios negavome paramos ieškodami patalpų lietuvių kultūrinei veiklai vykdyti, darželiui ar mokyklai steigti. Maža to, miesto valdžios iniciatyva paskelbta apklausa „Ar Suvalkuose reikalingas lietuvių kultūros ir švietimo centras?“ susilaukė šimtų antilietuviškų komentarų. Tai tik rodo, kad Suvalkuose lietuvių tautinė padėtis daug sudėtingesnė nei Punske ar Seinuose, kad vis dar vyrauja neigiamas požiūris į juos, o tai tik skatina asimiliaciją ir tarpusavio nesantaiką.

• Bendradarbiavimas su PLB ir PLJS

LLB priklauso Pasaulio lietuvių bendruomenei (PLB), kuri nuo 1958 m. jungia pasaulio lietuvius, susibūrusius į 53 atskirų šalių/kraštų organizacijas. Šioje kadencijoje teko dalyvauti PLB Seime, lyderių suvažiavime, nuotoliniuose pasitarimuose. 2018 m. visas pasaulis iškilmingai minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Dainų šventę Vilniuje pradėjo renginys „Sujunkime Lietuvą“, skirtas pasaulio lietuviams. Rotušės aikštėje buvo surengtas ir LLB paviljonas. Už jo organizavimą esu dėkinga Aidžiui Staskevičiui, Irenai Kovalevskai, Arnoldui Vazneliui, Nastutei Sidarienei ir Lukui Berneckui, Punsko LKN klojimo teatro artistams. Koncerte dalyvavo Punsko LKN ansambliai „Klumpė“ ir „Jotva“. Tais pačiais metais vyko ir XVI PLB Seimas, kuriame Lenkijos lietuviams atstovavau kartu su Aidžiu Staskevičiumi ir Irena Kovalevska. Visiems tai buvo didžiulis išbandymas ir iššūkis. Mūsų pozicija PLB struktūrose atrodė sumenkėjusi, ryšys šiek tiek nutrūkęs. Nerimą kėlė kalbos, jog, pavyzdžiui, reikėtų atsisakyti „etninių žemių lietuvių“ termino, kuris tarsi reiškia dabartinės Lietuvos pretenzijas į kitų valstybių teritorijas, ar sąvoką „emigrantai“ keisti į „pasaulio lietuviai“ arba „diaspora“, mat žodis „emigrantas“, pasak kai kurių, turįs neigiamą atspalvį. PLB pirmininke antrajai kadencijai išrinkta Dalia Henke. Nors į valdybą nebuvo išrinktas nei vienas etninių žemių lietuvis, kartu su Aidžiu Staskevičiumi papildėme paskirų komisijų gretas. PLB Seimo leidiniui bei leidžiamai knygai medžiagą apie LLB ruošėme kartu su Irena Gasperavičiūte ir Petru Maksimavičiumi. 2018 m. Vilniuje vyko Nacionalinis švietimo lyderystės forumas, dalyvavau ir užsienio lietuvių organizacijų lyderių programoje „Veiklos lyderystė bendruomenių plėtrai“. 2019 m. surengtas PLB ir PLJS lyderių suvažiavimas Nidoje, kuriame mūsų kraštui atstovavome trise: tuometiniai PLJS vicepirmininkas, PLB valdybos narys Aidis Staskevičius, LLJS pirmininkas Raimundas Makauskas ir aš. Čia daug dėmesio skirta „Lietuvių chartos“ 70-mečiui. 2019-ieji buvo paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Prisijungėme prie vieno iš PLB šiai progai skirtų renginių ir kartu su Punsko LKN teatrais dalyvavome Baltijos šalių mėgėjų teatrų festivalyje „Baltijos rampa“ Kretingoje, atstovaudami pasaulio lietuviams. Tais pačiais metais mūsų krašte viešėjo PLB ir Seimo komisijos delegacija. Tai labai svarbus momentas norint atkurti tam tikrą mūsų mažytės bendruomenės poziciją globaliam kontekste. 2020 m. vyko rinkimai į PLB ir Seimo komisiją. Joje antrąją kadenciją darbus tęs Aidis Staskevičius, jo pavaduotojo pareigos skirtos man. Šiuo metu komisijos posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu. Juose keliami ir etninių žemių lietuviams aktualūs klausimai. Artėjančio rudens sesijos posėdžio darbotvarkėje numatyta kalbėti apie etninių žemių lietuvių padėtį, ypač Baltarusijoje. Keliame ir kelsime mūsų kraštui aktualius klausimus. 2021 m. dėl pandemijos nuotoliniu būdu vyko PLJS kongresas, kurio pagrindiniai organizatoriai – mūsų jaunimas, LLJS. Parengiamieji kongreso darbai pradėti dar 2020 m. Kitąmet liepos 21–24 d. vyks Kongreso kultūrinė dalis Punsko-Seinų-Suvalkų krašte. Turime dėti pastangas, kad renginys sulauktų kuo platesnio ir geresnio atgarsio, kad taikliai atspindėtų mūsų istorinę ir dabartinę padėtį. 2021 m. nuotolinio posėdžio metu PLB dėl pandemijos nutarė nukelti PLB Seimą į 2022 m. Daug kas nepritarė šitam sumanymui, nuomonės ryškiai buvo visokios, ypač kad 2022 m. vyks ir jau minėto Kongreso kultūrinė dalis, ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Visos kadencijos metu LLB dalyvavo ir skatino krašto įstaigas ir organizacijas prisijungti prie PLB organizuojamų akcijų, kaip antai Pasaulio lietuvių vienybės dienai skirti koncertai, puošimasis trispalvėmis valstybinių švenčių proga ir pan. Bendradarbiaujant su PLB Švietimo komisija mūsų krašto jaunuoliai dalyvaudavo Pasaulio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklose Lietuvoje.

• Bendradarbiavimas su mūsų krašto lietuviškomis organizacijomis, įstaigomis

Visas mūsų krašto lietuviškas organizacijas sieja bendras tikslas – lietuvybės išsaugojimas ir tautinio tapatumo puoselėjimas, todėl ir bendradarbiavimas su visomis ganėtinai glaudus ir kryptingas. Nuo 2018 m. ne kartą vykdavo bendri pasitarimai ar valdybų posėdžiai. Ypač glaudžiai bendradarbiauta su LLD sprendžiant švietimo, Seinų sukilimo minėjimo iškilmių klausimus, priimant delegacijas, steigiant Suvalkų lietuvių vaikų darželį. Draugijos vardu buvo teikiamos projektų paraiškos „Lietuviškiems vakarams“ Suvalkuose rengti. Ačiū buvusiam LLD primininkui Algirdui Vaicekauskui už pasidalinimą sukauptu žinių bagažu, visokeriopą pagalbą, bendras diskusijas ir konstruktyvų bendradarbiavimą. Glaudžiai bendradarbiauta ir su Vysk. A. Baranausko fondo valdyba ir taryba, ypač steigiant Suvalkų lietuvių vaikų darželį. Ačiū valdybos pirmininkei Danutei Valukonytei, tarybos pirmininkei Jolantai Jonušonytei ir Seinų „Lietuvių namų“ direktorei Onutei Nevulienei. Tai ant jų pečių gulė didžiulė dalis biurokratinių dalykų. Kiek tik leido jėgos ir galimybės, stengiausi dalyvauti visų mūsų krašto įstaigų, organizacijų renginiuose, nelikti abejinga sprendžiant iškilusias problemas, teikti rengiamų projektų paraiškų rekomendacijas. Ačiū visų lietuviškų organizacijų ir įstaigų vadovams už darbą, kuris žūtbūtinis mūsų krašto labui.

• Bendradarbiavimas su kitomis Lenkijos tautinėmis mažumomis

2018 m. solidarizavomės su kitomis tautinėmis mažumomis ir pasirašėme po ukrainiečių tautinės mažumos kreipimusi į Lenkijos vyriausybę dėl didėjančios ksenofobijos ir nacionalizmo apraiškų šalyje. 2021 m. susitikime su baltarusių tautinės mažumos lyderiu kalbėta apie šiais metais vykstantį visuotinį Lenkijos gyventojų ir būstų surašymą. Susitikime dalyvavo Algirdas Vaicekauskas ir Jonas Vydra. Kalbėta apie tai, kaip padrąsinti žmones nebijoti prisipažinti prie kitos religinės ar tautinės tapatybės. Apie surašymo svarbą kalbėta lietuviškose radijo ir televizijos laidose, portale punskas.pl. 2021 m. Balstogėje vyko susitikimas su Europos Tarybos narių delegacija, kuri vertino, kaip Lenkijoje paisoma tautinių mažumų teisių, kaip siekiama išlaikyti tautinį, kultūrinį ir kalbinį tapatumą. Susitikime mūsų tautinei mažumai atstovavo Irena Gasperavičiūtė, Algirdas Vaicekauskas, Jonas Vydra ir aš. Nors Lenkijos įstatymai leidžia atlietuvinti vardus ir pavardes, ta teise per pastaruosius 4 metus pasinaudojo tik 10 asmenų, dauguma jų – siejantys savo ateitį ir gyvenamąją vietą su Lietuva.

• Kultūra, švietimas, žiniasklaida

Kultūra ir švietimas – pagrindiniai banginiai, ant kurių laikosi mūsų krašto tautinės tapatybės išsaugojimas. Esame vienintelė tautinė mažuma Lenkijoje, išlaikiusi tautines mokyklas, kitur gimtoji kalba, istorija ar kultūra dėstomos kaip dalykai. Todėl dedamos visos pastangos, kad toks švietimo modelis išliktų kuo ilgiau. Švietimas susiduria su finansinėmis problemomis, mažėjančiu vaikų skaičiumi, lietuviškų vadovėlių stoka. Šitos problemos neišsprendžiamos jau daugelį metų. Kaip ir Panerių paminklo Berznyko kapinėse klausimas. Nors pavyko pašalinti vieną iš dviejų lietuvius žeidžiančių akmeninių užrašų – ir toliau kapinės, amžinojo poilsio vieta, lieka ideologijos ir istorijos mūšio lauku. 2018 m. garbingai ir iškilmingai buvo paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis visame Punsko-Seinų-Suvalkų trikampyje. Dalyvavau „Varpinės“ Punsko kapinėse atidengime, „Lietuviškos menės“ atidaryme Seinų kunigų seminarijoje, šventiniuose koncertuose Punske, Seinuose, Suvalkuose, Varšuvoje. Kartu su tuometiniu konsulato Seinuose vadovu Vaclavu Stankevičiumi pavyko surengti kelias parodas Suvalkuose ir Balstogėje. „Misija Lietuva“ parengė ganėtinai išsamų televizijos reportažą apie mūsų krašto istoriją, dabartį ir problemas. Laida kelis kartus buvo transliuojama LRT eteryje. Beje, 2020 m. išspręstos LRT kanalo signalo stiprinimo ir transliacijos Suvalkų trikampyje problemos. Kiek leido laikas ir galimybės, dalyvaudavau valstybinių švenčių minėjimuose, partizanų ar savanorių pagerbime, tradiciniuose mūsų krašto renginiuose, knygų pristatymuose, parodų atidarymuose, mokyklų šventėse. Ačiū jų rengėjams ir dalyviams. Kultūrinių renginių gausa ir meninis lygis tik parodo, kokie mes stiprūs ir vieningi veikloje.

LLB valdyba kiekvienais metais Punsko Kovo 11-osios licėjaus absolventams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, išduoda pažymas, liudijančias jų tautinę kilmę. Tokių pažymų kasmet buvo išduodama apie 15. Tai rodo, kad jaunimo akys žvelgia į Lietuvą. Tuo pačiu yra daugiau vilties, kad jie ateitį sies su Tėvyne arba gimtuoju kraštu.

LLB globoja Suvalkų lietuvių ansamblį „Sūduva“ – šokėjus, teatralus, dainininkus ir muzikantus, organizuoja jau tradiciniu tampantį „Lietuvišką vakarą“ Suvalkų mieste, suburiantį ir Punsko, ir Seinų meno ansamblių dalyvius. Kultūros srityje glaudžiai bendradarbiaujama su LNKC. Nuotolinių susitikimų su LNKC direktoriumi Sauliumi Liausa metu svarstyta sekti JAV lietuvių pavyzdžiu ir pradėti rengti Europos lietuvių dienas. Kadangi mūsų krašte LNKC finansuojamų kultūros darbuotojų skaičius didžiausias, jie dirba Punske, Seinuose ir Suvalkuose, natūraliai manoma, kad pirmas toks renginys turėtų vykti būtent mūsų krašte.

Didžiausias šios LLB valdybos laimėjimas – praėjus 100-mečiui nuo Suvalkų sutarties pasirašymo ir mūsų krašto priskyrimo Lenkijai, Suvalkuose atidarytas lietuvių vaikų darželis.

• Suvalkų lietuvių reikalai – džiaugsmai, problemos, iššūkiai

Viena iš prioritetinių LLB valdybos veiklos gairių – Suvalkų lietuviai ir jų išlikimo klausimas. Nepaprastai džiugu, kad vidutiniosios kartos ir jaunuosius Suvalkų miesto bei apylinkių gyventojus pavyko suburti, sukviesti į meno ansamblius, kultūrinius renginius, suvienyti vienam tikslui – turėti Suvalkuose lietuvių kultūros ir švietimo centrą. Pirmieji susitikimai ir pokalbiai su tėvais vyko dar 2017 m. pabaigoje. 2018 m. surinkti parašai ir oficialiai pareikštas noras turėti lietuvybės židinį Suvalkuose. Nors čia veikia LLD Suvalkų skyrius, jų patalpos nuomojamos, kuklios, per mažos švietėjiškai veiklai. Vidinė migracija neišvengiama, o augantis tautiečių skaičius augina ir naujus poreikius.

2018 m. pradėta susirašinėti su Suvalkų miesto valdžia, vaivada. Didelis indėlis buvo LR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus ir jo darbuotojų Petro Maksimavičiaus ir Jolantos Bagdonavičienės. Tai jie talkino ieškant patalpų kultūrinei veiklai vykdyti ar darželiui steigti. Greitu laiku prisijungė ir kitos organizacijos – LLD, A. Baranausko fondas. Visi atstovaudami Suvalkų lietuviams drąsiai sakėme – mums reikia vietos kultūrai, darželiui ir mokyklai. Ir nors pagal Lenkijos įstatymus švietimą kuruoja vietos savivalda, pagalbos nesulaukėme. Atseit tai jau tarptautinių santykių reikalų lygmuo. Kreipėmės pagalbos į Lietuvos vyriausybę ir susilaukėme palaikymo. Jau 2018 m. Vilniuje vyko susitikimas su kancleriu Deividu Matulioniu, kuriame dalyvavau kartu su Algirdu Vaicekausku ir Petru Maksimavičiumi. 2019 m. susitikime Suvalkuose su miesto švietimo skyriaus darbuotojais bei Suvalkų miesto viceprezidente Eva Sidorek (Ewa Sidorek) norėjome išspręsti darželio steigimo problemas. Deja, nepavyko. 2019 m. su ŠMSM, KM ir URM delegacija apžiūrinėjome galimas patalpas Suvalkų vaikų darželiui, mokyklai, kultūros įstaigai. Tuomet nuspręsta kuo greičiau surasti laikinas patalpas ir steigti vaikų darželį, kurį visiškai finansuotų Lietuvos Respublikos vyriausybė. 2019 m. ŠMSM Vilniuje vyko pasitarimas dėl Suvalkų lietuvių vaikų darželio steigimo. Tada buvo užtikrintas darželio finansavimas ir nutarta, kad įstaigos steigėjas, kaip ir Seinų „Žiburio“ mokyklos, bus Vysk. A. Baranausko fondas. 2019 m. Vasario 16-osios koncerte Suvalkuose dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis. Susitikime su miesto valdžia jis išsakė aiškią poziciją dėl centro steigimo. Deja, nors tokio aukšto rango politikai nedažnai užsuka į Suvalkus, šiam faktui spaudoje dėmesio skirta ne itin daug, buvo skleidžiama melaginga informacija, kad susitikime dalyvavo Lenkijos vyriausybės atstovas. Premjerų M. Moravieckio (M. Morawiecki) ir S. Skvernelio susitikimų metu, rodėsi, aukščiausiuoju lygmeniu buvo išspręstas minėto centro steigimo klausimas. Jis ir šiandien lieka aktualus. Jau vien 2019 m. apžiūrėtos 28 patalpos darželiui, palaikytas ryšys su vaikučių tėvais. Galiausiai pavyko. Pandemijos šešėlyje 2020 m. rugsėjo 1 d. atidarytas Suvalkų lietuvių vaikų darželis. Jį pradėjo lankyti 8 vaikai, baigė 13, o šiais metais susirinko jau 22. Tėvams kyla klausimas – kas toliau? Šiuo metu dirbama, kad Suvalkuose būtų įsteigta lietuviška pagrindinė mokykla. Jaučiame visapusišką LR konsulato Seinuose vadovo ambasadoriaus Remigijaus Motuzo paramą ir palaikymą. Kaip ir 2019-aisiais, 2021 m. pakartotinai siųsti raštai Lenkijos premjerui M. Moravieckiui, švietimo bei vidaus reikalų ir administracijos ministrams. Gautus atsakymus galima vertinti dvejopai. Aišku tik tiek, kad be politinės valios ir sprendimo mokyklą įsteigti bus labai sunku. 2021 m. rugsėjį tėvų susirinkimo Suvalkų vaikų darželyje metu nuspręsta suburti mokyklos steigiamąjį komitetą. Iki 2023 m. Suvalkuose turėtų pradėti darbą lietuviška mokyklėlė. Ar taip bus – priklauso nuo mūsų visų: Suvalkuose gyvenančių tėvų sąmoningumo, kurio kartais pasigendama (ypač kai matome, jog lietuvių tėvų vaikai ir toliau palieka lankyti lenkiškus darželius), lietuvių organizacijų lyderių ištvermės, konsulato Seinuose vadovų, ir politinių sprendimų, priimamų aukščiausiuoju lygmeniu. Neturėdami nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių, nesame pajėgūs patys parengti dokumentaciją ir gauti finansavimą.

• Ateities veiklos gairės

Praėję ketveri metai buvo kupini įvairių įvykių. Manyčiau, jog reikėtų toliau dėti visas pastangas ir siekti, kad ligi šiol silpniausia Punsko-Seinų-Suvalkų krašto lietuvių trikampio kraštinė – Suvalkai – sustiprėtų, kad ten gyvenantys lietuviai turėtų tokias pats sąlygas lietuviškam švietimui ir kultūros puoselėjimui kaip Punske ar Seinuose. Suvalkų lietuvių kultūros ir švietimo centro steigimas – tarsi pakibęs ore. Reikėtų drąsiai priimti sprendimus ir ryžtingai siekto jo įsteigimo. 2022-ieji bus skelbiami Jaunimo metais. LLB privalo prisidėti prie PLJS kongreso kultūrinės dalies organizavimo, bet ne tik – turime kuo daugiau jaunų žmonių įgalinti ir įtraukti į lietuviškų organizacijų veiklą. Silpnėja mūsų bendruomeniškumas, tautinis tapatumas. Globalizacijos procesai paliečia ir mūsų mažą bendruomenę, tačiau privalome atsilaikyti ir surasti būdus, formas, kaip egzistuoti ir išlikti. Reikėtų nenutraukti ryšių su PLB, stiprinti etninių žemių lietuvių poziciją joje, ypač dabartinės geopolitinės situacijos perspektyvoje. Artėja PLB Seimas – reikėtų aiškiai išsakyti mūsų bendruomenės poreikius ir siekius. Reikėtų sukurti mūsų krašto bendrą veiklos strategiją ir viziją. Kaip atrodys mūsų bendruomenė po 10 ar 15 metų? Kaip spartės asimiliacijos procesas ir ar esame pajėgūs jį sustabdyti? Kokių priemonių imtis, kad lietuvybė būtų išsaugota ir perduota ateities kartoms? Labai svarbus ir mūsų visų vieningumas bei susiklausymas. Daug kur visai nereikalingai esam susiskaldę, nemokame išsilaisvinti iš provincija kvepiančių asmeninių nuoskaudų ar nepasitenkinimo, o kalbėjimas į akis viena, už akių kita turbūt tampa mūsų stipriu regioninio tapatumo bruožu. Kalbėkimės. Aiškinkimės. Būkime vieningi.

Ačiū valdybos nariams: Petrui Maksimavičiui, Aidžiui Staskevičiui, Irenai Gasperavičiūtei, Jonui Vydrai, Onutei Virbylienei, Nastutei Sidarienei, Astai Bobinaitei. Dėkoju kitų lietuviškų organizacijų, kultūros įstaigų, mokyklų vadovams ir lyderiams. Ačiū bendražygiams. Atleiskite, jei ko nepaminėjau. Dar kartą ačiū visiems už pasitikėjimą ir dėmesį.