is-httpskids.lovetoknow.com

Jurgita Stankauskaitė

Tik prasidėjus naujiems mokslo metams tuoj atvėso orai, vaikai pradėjo lankyti mokyklas ar darželius ir ėmė sirgti. Jeigu ne vienas, tai kitas namo pareidavo „su prabėgusia nosimi“, skaudančia gerkle ar pakilusia kūno temperatūra. Gerai, jeigu viskas baigdavosi laimingai, blogiau, kai tekdavo gultis į ligoninę dėl rimtesnių problemų. Rodos, suprantame, kad visuomet būdavo kalbama, jog po atostogų į mokyklos suolus sugrįžę vaikai ima sirgti vienas po kito, ir nieko čia blogo. Visgi pastebėkime, kad vaikų imuninė sistema kaip ta karoliukų grandinė: jeigu viena paslysta žemyn, tuoj ir kitos krenta į apačią. Gydytojai nerimauja ypač pastaruosius metus, kai pandemija vis dar nesibaigia ir sugrįžta šaltuoju metų laiku su stipresne jėga. Punsko krašto ilgametė gydytoja Janina Paransevičienė pasakoja, kad ypač mažųjų mūsų atžalų atsparumas susvyruoja, kai jie ilgesnį laiką neturi kontakto su kitais.

Jurgita Stankauskaitė: Gydytoja, kas vyksta su vaikučių imunitetu?

Gyd. Janina Paransevičienė: Vos spėjus atvėsti orams, prasideda vaikų peršalimo ligos. Vaikai, sergantys porą kartų per metus, daug rūpesčių nekelia. Bet nemažai jų serga dažnai. Jei organizmo atsparumas, vadinamasis imunitetas, yra prastesnis, kiekvienas kontaktas su nauja infekcija baigiasi liga. Šie neatsparūs vaikai kelia daug rūpesčių ir tėveliams, ir gydytojams.

J. S.: Ar yra kokia nors susirgimų skaičiaus riba, kuri padėtų suprasti, kad vaikas yra neatsparus ligoms? Kada reikėtų pradėti nerimauti?

Gyd. J. P.: Virusologai teigia, kad ūminėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis vaikai iki trejų metų serga 2–12 kartų per metus, 3–7 m. – vidutiniškai 6 kartus per metus, 7–17 m. vaikai ir jaunimas – apie 3 kartus per metus. Dažniausiai susergama ne peršalus, kaip neretai manoma, o bendraujant su sloguojančiais ar kosinčiais aplinkiniais. Supraskim, kad tai užkrečiamosios ligos. Jas sukelia įvairiausi virusai, bakterijos. O peršalimas – tai veiksnys, kuris susilpnina imunitetą ir palengvina ligos sukėlėjams įsitvirtinti organizme bei pradėti žalingą veiklą.

J. S.: Ar tik dėl kontakto su kitu susergama?

Gyd. J. P.: Ligas išprovokuoja ir užterštas oras, perkaitimas, netinkamas maistas, stresas, nuovargis. Labai reikšmingas yra ir paveldimumas. Jeigu mama ar tėtis vaikystėje dažnai sirgdavo, tai didelė tikimybė, kad ir vaikas bus imlus kvėpavimo takų ligoms. Imuninės sistemos formavimas paveldimas genetiškai. Žmogaus imuninė sistema labai trapi, o kartu sudėtinga ir… protinga. Jeigu tinkamai pasirūpinsime, ji gali apsaugoti nuo daugelio ligų. Todėl imuniteto stiprinimas labai svarbus kiekvienam žmogui, ypač vaikams, jis apsaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų.

J. S.: Kaip stiprinti imuninę sistemą?

Gyd. J. P.: Vaikui būtina laikytis dienos režimo. Nei jis, nei jo nervų sistema negali pervargti. Kasdieninės veiklos nuoseklumas ramina, mobilizuoja ir didina atsparumą stresui. Vaikas žino, kad užteks jam laiko pailsėti, pažaisti ir pasimokyti. Atsiminkim, kad ir nuo tinkamo miego priklauso vaiko sveikata.

J. S.: Ar tiesa, kad nuo to, ką dedame į vaiko skranduką, irgi labai priklauso jo sveikata?

Gyd. J. P.: Taip, labai svarbi subalansuota mityba. Apsauginių antikūnų gamybai reikia augalinių ir gyvulinių baltymų, vitaminų, mikroelementų. Vaikas turėtų tris kartus per parą valgyti šiltą maistą, gauti įvairių vaisių ir daržovių, valgyti priešpiečius ir pavakarius, vartoti pakankamai skysčių. Tinkamai maitinamas organizmas gauna reikiamą kiekį vitaminų, mikroelementų, tačiau jei vaikas dažnai serga ir neatspari jo imuninė sistema, reikėtų papildomai duoti vitaminų, mineralų ar preparatų, stiprinančių tą sistemą, bet tik pasitarus su gydytoju. Rudenį ir žiemą reikia papildomai vartoti vitaminą D3.

J. S.: Mūsų tėvai ir seneliai sakydavo, kad nevalia užsisėdėti namuose ir reikia judėti.

Gyd. J. P.: Labai svarbus fizinis aktyvumas, buvimas lauke. Sveikam vaikui būtina kasdien pasivaikščioti gryname ore. Tinka bet koks oras – svarbu tik parinkti tinkamą aprangą, bet būtina atsiminti, kad negalima vaiko perkaitinti, t. y. per šiltai rengti. Reikia nepamiršti vėdinti gyvenamųjų patalpų. Tai daryti reikia kelis kartus per dieną, kelioms minutėms plačiai atidarius langus. Beje, dar pastaba tėveliams: reikia išmokyti vaiką grįžus iš lauko, darželio ar mokyklos gerai nusiplauti rankas.

J. S.: Ar vaikus galima skiepyti nuo gripo?

Gyd. J. P.: Galima pagalvoti apie profilaktinius skiepus nuo gripo. Gripą kiekvienais metais sukelia vis kitas virusas, todėl kasmet reikia skiepytis skirtinga vakcina. Sezoninio gripo vakcina ypač patariama skiepyti vaikus, sergančius lėtinėmis ligomis, ir tuos, kurių imunitetas labai silpnas.

Nepaisant kai kurių vaikų atsparumą infekcijoms lemiančių veiksnių, kurių pakeisti negalime, vaiko imuniteto branda daug priklauso nuo sąlygų, kurias jam formuotis sukuria tėvai.

J. S.: Ačiū, gydytoja, už naudingą informaciją ir patarimus.