Lenkijos lietuviai laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva
LLB inf.
Spausdiname išverstą į lietuvių kalbą š. m. rugsėjo 27 dienos Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atsakymą Lenkijos lietuvių bendruomenei, kuri prašė šalies Vyriausybės padėti Suvalkuose sudaryti galimybes įkurti lietuvišką mokyklą. Verta jį viešinti ir tokiu būdu išsaugoti. Tiems, kas po daugelio metų tyrinės lietuvių tautinės mažumos padėtį arba Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius XXI a. 2 dešimtmetyje, šis dokumentas padės lengviau suprasti šių dienų nuotaikas ir priimamų sprendimų aplinkybes.
Lenkijos politikai ar valstybės tarnautojai ne kartą diskutuojant užsimindavo, kad šalies lietuvių tautinės mažumos padėtis priklausys nuo to, kaip Lietuvoje gyvens lenkų tautinė mažuma. Tokius pareiškimus girdėdavome jiems lankantis su vizitu Punske ar Seinuose arba aptariant tautinių mažumų padėtį abiejose šalyse įvairių komisijų Seime ar Vyriausybėje posėdžių metu, kartais skaitydavome spaudoje.
Kitą kartą buvo sakoma, kad Lenkijos santykių su Lietuva kokybė priklausys nuo to, kaip gerai jausis Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma, t. y. kaip Lietuvos valdžia tenkins jos pageidavimus. Įdomu, kad tokio pobūdžio pareiškimus nuo pat 1990 metų galėjome išgirsti iš visų politinių partijų atstovų lūpų – kairiosios pakraipos, dešiniosios, centristinės, valstiečių, nekalbant apie radikaliausiai tautines vertybes reiškiančius politikus.
Minėtame rašte bene pirmą kartą labai aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžiama, jog Lenkijos lietuviai laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva, o mūsų padėtis Lenkijoje priklausys nuo to, ar Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma nuspręs, jog jų padėtis jau pakankamai gera, kad Suvalkuose galėtų pradėti veikti lietuviška mokykla.
Galima suprasti tvirtą Lenkijos politiką ir rūpinimąsi savo tautiečių kaimyninėje valstybėje padėtimi. Tačiau savo bendrapiliečius, Lenkijoje gyvenančius lietuvius, versti tos politikos įkaitais yra nepadoru. Tai prieštarauja vidaus ir tarptautinei teisei, kuri mielai minima minėtame rašte.
Juolab skaudu, kad mes, Lenkijos lietuviai, neturime daug galimybių apsiginti ir pasipriešinti tokiai politikai. Mes neturime savo atstovų Seime, ministrų Vyriausybėje, patarėjų Prezidentūroje, mums atstovaujančių europarlamentarų, aukšto rango tarnautojų valstybės žinybose Lenkijoje ir užsienyje. Neturime ir niekada neturėsime privačių, šalies mastu įtakingų žiniasklaidos priemonių. Brangiausia, ką turime, tai 4 mokyklos. Netrukus liks tik 3. Matyt, siekis pasirūpinti lietuviais vaikais Suvalkuose „dar labiau didintų disproporcijas. Mat Lenkija, remdamasi vidaus teisėje įtvirtintomis nuostatomis, sukūrusi šalies lietuvių tautinei mažumai palankias sąlygas, tuo tarpu Lietuvos lenkų pagrindiniai reikalavimai daug metų neįgyvendinami“, kaip teigiama rašte. Paskaitykite.
-vertimas iš lenkų kalbos-
Varšuva, 2021 m. rugsėjo 27 d.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos
Europinės politikos departamentas
Poniai
Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei,
Lenkijos lietuvių bendruomenės
valdybos pirmininkei
Gerbiama Pirmininke,
atsakydamas į 2021 m. birželio 21 d. raštą, kuriame prašote skirti pastatą arba sklypą bei finansuoti mokyklos lietuvių dėstomąja kalba Suvalkuose kūrimą, noriu pasidžiaugti, kad nuo 2020 m. rugsėjo Suvalkuose tvirtai pradėjo veikti lietuvių vaikų darželis, kuris jauniausiems lietuvių kilmės Lenkijos piliečiams užtikrina galimybę mokytis ir vystytis. Taip pat džiaugiuosi, kad 2020 m. sausio 6 d. Vilniuje vykstant ministro Jaceko Czaputowicziaus susitikimui su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi pastarasis padėkojo Lenkijai už pastangas ir pagalbą kuriant Suvalkuose lietuvių švietimo ir kultūros centrą.
Užsienio reikalų ministerija džiaugiasi, kad lietuvių tautinė mažuma gali naudotis daugeliu jai priklausančių teisių, tarp jų galimybe dokumentuose pagal gimtosios kalbos taisykles užrašyti vardą ir pavardę, teise bendraujant su savivaldybės administracija (šalia valstybinės kalbos) vartoti lietuvių kalbą kaip pagalbinę arba vietovėse, kur kompaktiškai gyvena, informacinėse lentose, kurios pagaminamos biudžeto lėšomis, topografinius pavadinimus užrašyti lietuvių kalba. Džiaugiuosi taip pat, kad švietimo sąlygos, kurias Lenkija užtikrina savo lietuvių kilmės piliečiams, tarp jų galimybė laikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą, kurio rezultato paisoma stojant į aukštąsias mokyklas Lenkijoje, atitinka europinius standartus.
Tuo pačiu apgailestaudamas konstatuoju faktą, jog tenkindami naujus lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje prašymus dar labiau didintume disproporcijas. Mat Lenkija, remdamasi vidaus teisėje įtvirtintomis nuostatomis, sukūrusi šalies lietuvių tautinei mažumai palankias sąlygas, tuo tarpu Lietuvos lenkų pagrindiniai postulatai daug metų neįgyvendinami. Todėl norėčiau, kad vykstant Lenkijos ir Lietuvos dialogui, lietuvių kilmės Lenkijos piliečiai remtų Lenkijos poziciją ir kiekvieną kartą pabrėžtų, jog žiūrint tautinės mažumos akimis, labai svarbu įgyvendinti dvišalėse sutartyse ir tarptautinėje teisėje įtvirtintus įsipareigojimus.
Norėčiau pabrėžti, kad Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija domisi tarptautiniais tautinių mažumų apsaugos aspektais, o lenkų tautinės mažumos užsienyje teisių apsauga yra prioritetinė šios ministerijos užduotis. Tuo pačiu įsiklausome į Jūsų balsą ir neužmirštame tautinių mažumų atstovų indėlio į Lenkijos istoriją, buvusį ir esamą darbą saugant ir vystant mūsų šalį. Noriu taip pat priminti, kad Lenkijos vyriausybė vykdydama politiką tautinių ir etninių mažumų bei asmenų, vartojančių regioninę kalbą, atžvilgiu remiasi galiojančiais įstatymais, visų pirma Lenkijos Konstitucijos 35 str. 1 sk. ir 2005 m. sausio 6 d. priimtu Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymu, kuriame atsispindi visos Europos Tarybos priimtoje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje įrašytos nuostatos.
Pagarbiai,
Direktorius
Henryk Litwin