Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Suspėjome šiek tiek normaliai pagyventi, be baimių susitikti, paspausti vienas kitam ranką, be izoliacijų ir sėdėjimo namuose. Ir vėl skaitome pranešimus apie susirgimų Covid-19 daugėjimą. Šiandien daugiau kaip 5500 atvejų Lenkijoje, 3300 Lietuvoje. Koronavirusas jau buvo Seinų pagrindinėje (lenkiškoje), dabar Pockūnų mokykla karantinuojasi. Ar karantinas aplenks mūsų lietuviškas mokyklas, ar vėl bus įvestas nuotolinis mokymas? Neaišku. Šiuo metu nei vaikai, nei mokytojai, nei tėvai nenorėtų pamokų per kompiuterio monitorių.

Punsko Kovo 11-osios licėjus suspėjo paminėti 65-ąjį jubiliejų. Nors ir prisitaikant prie koronaviruso sąlygų, be gausybės svečių ir absolventų, tačiau renginys įvyko. Organizatoriai tikėjosi, kad į šventę atvyks Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, tačiau renginio dieną, ketvirtadienį, paaiškėjo, jog atvyksta viceministras Ramūnas Skaudžius. Ministrė turėjusi pasilikti Vilniuje ir dalyvauti Seimo posėdyje, mat buvo sprendžiamas „narkotikų dekriminalizavimo klausimas“, o kiekvienas balsas valdantiesiems svarbu… O kiek svarbūs tautiečiai, gyvenantys etninėse žemėse?

Po 11 metų pertraukos Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos iniciatyva atgaivinta Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojų konferencija. Visi džiaugiasi galimybe vėl susitikti, išklausyti įdomių pranešimų, pabendrauti. Tiesą sakant, lietuviškų mokyklų mūsų krašte belikę tiek mažai, kad mažėti jau nėra kur. Greičiau reikėtų svarstyti, kaip stiprinti likusias mokyklas, kad jas kuo ilgiau išsaugotume. Juk jos atlieka esminį vaidmenį lietuvių bendruomenės gyvybingumui.