Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Pasukus laikrodžius popietėms nebeliko laiko. Šaltis ir tamsa tapo kasdienos palydovais, taigi lapkritis – pats tinkamiausias mėnuo pamąstymams, prisiminimams. Ypač atminti artimuosius, išėjusius Dausosna. Šiemet lapkričio 1-ąją nepagailėta gražaus oro. Ir nors susirgimų Covid-19 skaičius ne mažėja, o auga, jau antrus metus gyvenant su šiuo virusu apsipratome ir tokių griežtų ribojimų kaip pernai nebėra. Todėl tiek Punske, tiek Seinuose šiemet vyko Vėlinių koncertai, buvo prisiminti pernai ir šiemet žemiškąją kelionę baigę ryškesni mūsų bendruomenės nariai. „Aušroje“ spausdiname trumpas biografijas tų, apie kuriuos mūsų leidinyje dar nebuvo rašyta.

Šiandien žinias ir visuomenėje vykstančias diskusijas apie Covid-19 nustelbia informacijos iš Baltarusijos pasienio, kur tūkstančiai nelegalių migrantų šturmuoja Lenkijos sieną. Akcija akivaizdžiai Baltarusijos valdžios pareigūnų koordinuojama. Vaizdai kelia nerimą. Daug kas nuogąstauja, ar neprasidės karas. Vis daugiau Lenkijos ginkluotųjų pajėgų kaupiama pasieny. Spaudoje skaitome, kad Lukašenka prašo Putino paramos. Mes gyvename čia pat, vadinamajame Suvalkų koridoriuje. Ir nors gražus šis mūsų žemės kampelis, tokiomis aplinkybėmis nori nenori jaučiamas nerimas. Geopolitiškai šis kraštas labai sudėtingoje vietoje. Belieka tikėtis, kad dabartinė padėtis laikina.

Šiame „Aušros“ numeryje spausdiname Broniaus Makausko pranešimo, skaityto mokytojų konferencijoje, pirmąją dalį. Rekomenduoju paskaityti. Čia rasime atsakymus į mums svarbius klausimus, kas vyko šiame krašte prieš šimtmetį ir kaip buvo sprendžiama jo valstybinė priklausomybė.