Punskas

Jurgita Stankauskaitė

Metų pabaiga, tai idealus metas aptarti Punsko valsčiaus investicijas ir paruoštus arba rengiamus projektus naujiems metams. Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas neslėpdamas pasakojo, jog „2021 m. buvo keisti dėl to, kad per juos daugiau ruošėmės ateities planams, rašėme paraiškas, tvarkėme visokias dokumentacijas“, todėl 2022 m. mūsų laukia daug naujų dalykų, objektų ir įdomių projektų. Viršaitis atvirai kalbėjo, kad per metus jie parašo gana nemažai paraiškų įvairiems projektams įgyvendinti, tačiau visiškai normalu, kad dalis jų būna atmestų. Šypsodamasis sako: „Jeigu mus išmeta pro duris, tai einam pro langus.“ Valsčiaus atstovybė nepasiduoda ir, jeigu ne vienais metais, tai kitais – teikia patobulintas paraiškas.

Šiais metais buvo pateiktos paraiškos Lenkijos plėtros programai „Nauja Lenkijos darna“. Į paraišką atsižvelgta teigiamai ir Punsko valsčiui skirtos lėšos dviem investicijoms įgyvendinti. 2022 m. ruošiamasi labai įdomiam projektui – naujo pastato prie Lietuvių kultūros namų Punske statybai. „Tai mano maža svajonė“, – sakė V. Liškauskas. Pastate būtų įrengtas kultūros ir švietimo centras, kurio pagrindinis tikslas – sukurti visiems šio krašto lietuviams prieinamą erdvę susitikimams, konferencijoms ar renginiams iki 100–150 žmonių. Šioje erdvėje atsirastų vieta visų Lenkijos lietuvių draugijų archyvams patalpinti ir skaitmeninti. Čia taip pat žadama perkelti viešąją biblioteką. Projektui įgyvendinti jau skirtos lėšos. „Mums skyrė 7 mln. zlotų, o dviejų investicijų įgyvendinimo vertė – daugiau kaip 8 mln. zlotų. Viena iš investicijų būtų minėtas kultūros ir švietimo centras prie LKN, kurio vertė – apie 5 mln. zlotų.“ Antroji minėtos programos investicija – kelio Vilkapėdžiai–Vidugiriai asfaltavimas.

V. Liškauskas pripažįsta, kad ne viską jiems pavyko įgyvendinti, ką šių metų pradžioje buvo susiplanavę. „Kainos kyla. Ne tik duonos ir mėsos, bet absoliučiai visko. Dėl dvigubai pakilusių investicijų kainų nepavyko atnaujinti Punsko pagrindinės mokyklos aikštės. Bet nereikėtų nusiminti. Šį planą įgyvendinti palikome 2022 m. ir šiam tikslui pavyko gauti daugiau lėšų. Maršalkos įstaiga iš pradžių šiam projektui skyrė 150 tūkst. zlotų, o dabar gavome 280 tūkst. zlotų. Skirtumas nemažas.“

Šiemet nuo pavasario žmonės kalbėjo apie Punsko ir Pelelių vandens rezervuarų padidinimą, tačiau kalbos nutilo. Pasirodo, kad pakilus kainoms investicija sulaikyta. „Žinoma, gavome jai pinigų, bet šiai dienai jų nepakanka. Žada pasirodyti nauja programa, kuriai tikrai pateiksime paraišką, kad pavyktų gauti lėšų vandens rezervuarams padidinti. Jeigu ir čia mums laimė nenusišypsos, Maršalkos įstaiga žadėjo padėti kaip nors išspręsti šią problemą.“ Iš tiesų vandens spaudimas šią vasarą buvo sumažėjęs ir ūkininkai dėl to skundėsi, tačiau tik vandens talpyklų padidinimas padėtų mūsų krašto ūkininkams išvengti šios problemos, kuri laikui bėgant gali tik didėti. Mat vandens sunaudojama vis daugiau.

2021 m. valsčiui pavyko ant Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir valsčiaus būstinės stogų sumontuoti fotovoltines elektrines. Beje, mažesnių instaliacijų diegimas tapo prieinamas Punsko valsčiaus gyventojams. Ant privačių namų stogų valsčiaus teritorijoje pavyko sumontuoti jau 66 fotovoltines elektrines. Kiekviena instaliacija – apie 5 kW. Pabrėžtina, kad kiekvienas iš paraiškos pateikėjų investicijai turėjo skirti 35 % nuosavų lėšų, o 65 % atkeliavo iš dotacijų. V. Liškauskas mano, kad ne visi gali investuoti į gana daug nuosavų lėšų reikalaujančią sistemą, todėl galimybė pasinaudoti dotacijomis yra naudinga. Verta pridurti, kad šiuo atveju valsčius užtikrina specialistus, kurie tikrina diegiamos sistemos įvedimo procesą – nuo dokumentacijos tvarkymo iki statybų ir paleidimo. Pasirodo, kad šiomis sistemomis naudojasi tiek Punsko miestelio, tiek valsčiaus kaimų gyventojai. Pabrėžtina, jog sistema apėmė tik gyvenamuosius, o ne ūkinius pastatus. Viršaitis nuoširdžiai džiaugiasi žmonių pasirinkimu eiti atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimų ir ekologinio šildymo link. Šiandien esame įsisąmoninę, kad jeigu žmonija nesirinks alternatyvių namų šildymo sprendimų, pasauliui gresia ekologinė katastrofa.

Būtina paminėti ir vieną svarbiausių mūsų krašto žmones dominančių temų – kelių asfaltavimą. Šiemet pavyko pakloti asfalto dangą Agurkius ir Navinykus jungiančioje kelio atkarpoje. Taip pat neapsieita be finansinio montažo su Seinų apskritimi, kur pavyko nutiesti kelią nuo Punsko Gegužės 1-osios gatvės iki Ožkinių bei kelio atkarpą nuo Ugniagesių gatvės Vaičiuliškių kaimo link. Šiandien jau yra maždaug žinomi kelių infrastruktūros planai 2022 m. Žadama sutvarkyti kelio atkarpą, jungiančią Vilkapėdžius su Vidugiriais, bei toliau bėgantį kelią iki kryžkelės prie Vidugirių kaimo kryžiaus, pastatyto Vytauto Didžiojo garbei 1934 m. Taip pat nauja kelio danga laukia kelio atkarpos, jungiančios Burokus su Kampuočiais. Vis dar laukiama sprendimo „iš viršaus“ dėl kelio nuo Pelelių iki Didžiulių bei kelio Paliūnuose infrastruktūros. Viršaitis atvirai sako, kad kaimuose gyvenantys žmonės labiausiai reikalauja geresnių kelių, todėl „visur po truputį tiesiame, lyginame ar tvirtiname; vieni ilgiau jų laukia, kiti trumpiau, bet dėkingas esu jiems už jų kantrybę“.

Sužinota, kad pavyko gauti lėšų valsčiaus informatizavimui. Tai padėtų sukurti naują serverį ir užtikrinti greitą bei saugų internetą, be kurio šiais laikais neįsivaizduojama valsčiaus darbo. Nors finansinė pagalba nėra didelė, ji labai reikalinga ir būtina.

Punske nuo seniai girdimi nusiskundimai dėl butų jaunoms šeimoms trūkumo. Pasirodo, yra gerų naujienų. Planuojama teikti paraišką dvylikos butų statybai. Investicija apimtų projektą šešiems nameliams pastatyti. Techninė dokumentacija jau paruošta trims mažesniems nameliams, o likusiems trims didesniems dar ruošiama. Didesni nameliai būtų skirti jaunoms šeimoms su vaikais, kurios neturi galimybių pasistatyti nuosavo namo Punske, o norėtų šiame krašte gyventi. „Jeigu susiklostys laimingai, tai šis projektas būtų įgyvendintas jau ateinančių metų gruodį, o jeigu ne, tuomet investiciją pratęstume iki 2023 m. birželio.“ Čia peršasi naujos Punsko špitolės reikalai. Visgi iš šešių butų priskirti dar tik trys. V. Liškauskas pasakojo: „Turime daugiau norinčiųjų nei vietų pastate. Turime laikytis numatytų kriterijų. Prisiminkime, kad špitolės pastatas turi vieną pagrindinį tikslą, kurio laikosi ir jos rėmėjai – suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas pastogės reikalaujantiems garbingo amžiaus žmonėms.“

Valsčiaus investicijų skiltyje atsirado vietos ir mažiausių gyventojų poreikiams – žaidimų aikštelės vaikams pastatymui netoli ežero, nuo senosios klebonijos pusės. Vis dar yra visokiausių apmąstymų, susijusių su Punsko centre esančia žalia pieva, kurią norima paversti žaliu parku su suoleliais ir nedidele scena. Šį planą bus siekiama įgyvendinti nuosavomis lėšomis ir jėgomis, todėl ateinančiais metais žadama bent šiek tiek tą vietą pakeisti.

Viršaitis užsiminė, kad 2022 m. norėtų vėl kiek padirbėti prie vienos iš dviejų automobilių stovėjimo aikštelių prie Vidugirių koplyčios bei įvažiavimo tako.

Su valsčiaus vadovu pavyko pasikalbėti apie naują dalyką, apie kurį kraštiečiams neteko girdėti. Planuojama Punske pastatyti biodujų elektrinę ir šitaip sumažinti brangstančios elektros energijos sunaudojimą. Tokioje elektrinėje būtų naudojamos kaimo ūkiuose gaunamos organinės trąšos (mėšlas). Kaip žinia, jų puvimo proceso metu išsiskiria dideli metano kiekiai, neigiamai veikiantys Žemės ozono sluoksnį. Organines trąšas galima panaudoti dujų gamybai, kuriomis būtų varomi Punsko nuotekų valymo įrenginiai. Biodujų elektrinėje vykstančio proceso metu būtų išmetamos sausos liekanos, kurios puikiausiai tinkamos žemei tręšti.

Punsko valsčiuje yra dalykų, kurių nepavyko įgyvendinti šiais metais ir nelabai tikima jų įgyvendinimu 2022-aisiais dėl kylančių prekių ir paslaugų kainų. V. Liškauskas kalbėjo, kad jau dabar žino, jog teks nemažai lėšų skirti švietimui. „Kasmet švietimui skirdavome 2–2,5 mln. zlotų, o ateinantys metai pranašauja, kad galbūt teks investuoti 3,6 mln. zlotų.“ Šiandien elektros energijos kaina pakilusi 110 %, todėl vietoj 500 tūkst. elektros energijai reikės skirti daugiau kaip vieną milijoną zlotų.

Užsiminus apie mokesčius, viršaitis praneša, kad po Naujųjų metų pabrangs šiukšlių paėmimo paslauga (nuo 21 zl iki 24 zl už asmenį). Šildymo akmens anglimi kaina irgi kyla. „Kasmet už vieną toną akmens anglies sumokėdavome 500 zl, o po Naujųjų metų teks skirti 1000 zl. Medienos pjuvenų granulės irgi pabrango dvigubai. Kur tik nepažiūrėsi, visur viskas brangsta. Apie degalų kainas net kalbėt nereikia“, – sakė V. Liškauskas. Ypač ūkininkai, sudarantys didesnę Punsko valsčiaus gyventojų dalį, skaudžiai pajautė pakilusią dyzelino kainą. Visgi traktoriai tai neatsiejama ir būtina darbo priemonė kaime. Todėl ne vienas susimąstė, kaip ūkininkams teks verstis, jeigu situacija šalyje privers daugiau investuoti į ūkį nei iš jo gauti. Ūkininkai, tai šalyje vis dar neįvertinti verslininkai ir mūsų maitintojai, todėl tikėkime, kad auganti infliacija ilgai neužsibus. Priešingu atveju visi būsime priversti susiveržti diržus ir mokytis gyventi naujomis sąlygomis.