Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Prasidėjus naujiesiems Lietuvoje prošvaisčių geresniam visuomenės sutarimui nesimato. Atrodo, lyg brendama vis giliau, visuomenė dar labiau susiskaldžiusi. Prabilta net apie tai, kad Lietuva yra šaltojo karo būklėje. Nerašysiu apie Sausio 13-osios minėjimą Vilniuje. Kam įdomu, tas stebėjo televizijoje ar pasiskaitė žiniasklaidoje. Beje, tikriausiai ir turėjo savo aiškiai apibrėžtą poziciją. Tai gilaus visuomenės susipriešinimo pasekmės. Lietuvoje, beje, šiuo metu vyksta daug įdomių ir svarbių dalykų. Tačiau atidžiau pasižiūrėkime į savo, kad ir mažesnes, bėdas.

Ankstesniame (dar senų metų) „Aušros“ numeryje rašėme, kad Lenkijos seimas balsavo už 40 mln. zl sumažintą šių metų biudžetą tautinių mažumų švietimui. Kaip skaitome žiniasklaidoje, tuos pinigus norima skirti Vokietijoje besimokančių lenkų švietimui. Akivaizdžiai mes, Lenkijos tautinės mažumos, tampame valstybės įkaitėmis formuojant politiką kitose šalyse gyvenančių lenkų atžvilgiu. Anksčiau apie tai buvo tik kalbama, o čia – jau konkretus sprendimas. Dar laukiama, ką šiuo klausimu pasakys Senatas. Tačiau kas bus, jei toks sprendimas pasiliks, kol kas neaišku. Tikriausiai esant dabartinei infliacijai, sumažinus 40 mln. zl finansavimą, neįmanoma bus išsaugoti esamos tautinių mažumų švietimo padėties. Kas nukentės, kurios mažumos, kurios mokyklos? Kol kas nežinia. Paradoksalu, kad šiuo metu Lietuva gerina šalies lenkų švietimo padėtį – ji įsipareigojo tautinių mažumų mokyklose įvesti valstybinį tautinių mažumų kalbų egzaminą. O Lenkijoje – štai tokia staigmena.