Vidugirių mokyklos mokiniai

Išaušo, prašvito gražioji diena! Mūsų valstybės gimtadienis. Jau šimtas ir ketveri metai praėjo, bet mes vis atsimenam, mes švenčiame labai iškilmingai. Nuo pat ryto mus lydėjo žodžiai: „Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn…“ Mes buvome, mes esame ir mes būsime! Tegul šiuos žodžius išgirsta pats Aukščiausiasis ir tegul jie išsipildo.

Kaip gražu, kai patys mažiausi mokinukai iš savo tyriausios širdelės išsako meilę tėvynei, gimtajam kraštui. Pasipuošę tautiniais drabužiais dainuoja daineles ir suka ratelius. Mūsų mažasis Norbertas, paėmęs akordeoną, pagrojo dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…“. Ir skamba tos dainos su didžiai prasmingais žodžiais, net širdžiai gera, net miela. Visi žiūrovai lingavo ir žiūrėjo į ateitį su viltimi, kad mes tikrai išliksim.

Šventės metu skambėjo lietuviškas žodis, daina. Sugiedojome Lietuvos himną, iškilmingai sustoję prie mūsų Trispalvės, tarsi norėdami prie jos prisiglausti, prisiliesti ir jos šviesoje pasišildyti. Daug prasmingų žodžių nuaidėjo… Mokyklos direktorė pasveikino visus susirinkusius ir palinkėjo šviesaus rytojaus.

Tad lai gyvuoja mūsų tėvynė dabar ir visada!