Kovo 11-oji 2022 – „Už Jūsų ir mūsų laisvę“
Birutė Vaičiulienė
Šiemet minime Lietuvos laisvės 32 metų sukaktį. 1990 metų kovo 11-oji tai ilgai laukta džiaugsmo šventė. Laisvės siekta ilgai ir dėl jos paaukota labai daug. Daug kančių ir netekčių patyrė mūsų tauta lageriuose, tremtyje. Partizaninio karo metais paaukotos laisvės gynėjų gyvybės, sulaužyti šeimų gyvenimai, sudaužytos svajonės. Bet turbūt visada buvo viltis, kad Lietuva bus laisva, nepriklausoma valstybė.
Mūsų krašto lietuviai šiai datai suteikė ypatingos reikšmės. Kampuočių kaime pastatė paminklą, o Punsko licėjų ir miestelio gatvę pavadino Kovo 11-osios vardu. Džiaugiamės, kad turime laisvą Lietuvą, kad turime svarbiausią dalyką – laisvę. Kovo 11-osios reikšmę mums ypač lengva suprasti šiandien, kai matome, kas vyksta Ukrainoje.
Šiemet Kovo 11-ąją sutikome karo Europoje akivaizdoje. Kiekviena diena pilna netikrumo ir Kremliaus žiaurumo. Bet taip pat ukrainiečių ryžto, nemirštančios vilties ir bendrystės. Dabartinėje situacijoje aiškiau pajutome, kad esame laisvų žmonių visuomenė. Vis dėlto ar reikalui esant mokėtume ginti tas vertybes, kurios užkoduotos brangioje mums Kovo 11-osios datoje? Kaip mokyti vaikus ir auklėti jaunimą, kad nesilptų jų tautinis sąmoningumas, kad jie suaugę būtų tvirti lietuviai?
Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena ir Punsko licėjaus vardadienis. Tradiciškai kartu su kitomis mūsų krašto lietuviškų mokyklų delegacijomis licėjaus mokinių atstovai šventę pradėjo prie paminklo Kampuočiuose, skirto Kovo 11-ajai. Susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himną, išklausė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jolantos Malinauskaitės-Vektorienės sveikinimo žodžius. Paskui mokiniai dainavo, grojo, deklamavo eiles.
Vakare rinkomės prie Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio varpo Punske. Prie uždegto laužo kartu su Lietuvių kultūros namų choru „Dzūkija“ bei kitais renginio dalyviais dainavome lietuviškas patriotines dainas, giedojome. Šiemet švenčiame laisvę padėdami Ukrainos žmonėms. Buvo sugiedoti Lietuvos ir Ukrainos himnai, kalbėjo LLB valdybos pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė bei Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Akcentuota, kad susirinkome švęsti ir kartu palaikyti širdimi, mintimis ir žodžiais už savo laisvę kovojančius ukrainiečius. Sunkiais momentais lietuviai visada stovėjo su daina, giesme ir malda, todėl tądien švęsdami savo nepriklausomybę laisvės linkėjome ir Ukrainai. Ukrainos tauta dabar rodo pavyzdį visam pasauliui, ką reiškia tikrasis laisvės troškimas. Ukraina kovoja už mus visus, todėl reikia visiems susivienyti. Turbūt jau visi įsitikinome, kad mokame būti solidarūs, ir supratome, kad turtingas ne tas, kuris turi daug, bet tas, kuris dalijasi. Tai rodo ir solidarumo su kovojančia Ukraina mitingas Punsko bažnyčios šventoriuje, kurį surengė Punsko licėjus ir kiti vasario 27 d. Akcijos metu buvo renkamos aukos nukentėjusiems nuo karo ukrainiečiams. „Būkime stiprūs kartu! Laisva Ukraina – laisvi ir mes!“ – sakė mitingo organizatoriai.
„Už Jūsų ir mūsų laisvę“. Taip pavadintas Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga kovo 13 d. vykęs minėjimas, tradiciškai surengtas Punsko licėjaus kartu su parapijos kunigais ir Lenkijos lietuvių bendruomene. Renginys prasidėjo mokinių, mokytojų ir svečių bei kitų dalyvių eitynėmis nuo Punsko Kovo 11-osios licėjaus iki bažnyčios. Visi dalyvavome šv. Mišiose už Lietuvą. Pamaldas atnašavo klebonas Česlovas Baganas ir kun. Povilas Slaminis.
Po šv. Mišių Punsko licėjaus direktorius Alvydas Nevulis visus pakvietė mokyklos parengtai minėjimo meninei daliai, kuri šiemet dėl situacijos Ukrainoje vyko bažnyčioje. „Šiais metais Kovo 11-ąją švenčiame iškilmingai, tačiau šventės džiaugsmą nuslopino žiauri Rusijos agresija Ukrainoje. Šių įvykių akivaizdoje visi supratome, kad laisvė ir demokratinės vertybės nėra savaiminės. Už visa tai turime amžinai kovoti ir visapusiškai remti ukrainiečius, kurie kovoja už savo ir mūsų laisvę. Būkime vieningi, stiprūs ir tvirti laisvės gynėjai, kasdieniais darbais kurkime savo tautos ir valstybės ateitį“, – kalbėjo mokyklos vadovas.
Kovo 11-ąją su mumis paminėti atvyko garbingi svečiai: LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, LR konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Genadijus Mackelis, savivaldybių atstovai ir kiti. Kalbėjusieji svečiai akcentavo laisvės svarbą tautai ir kiekvieno žmogaus pareigą tėvynei. Jų mintis tarsi antrino ir mūsų jaunoji karta. Pirmosios klasės mokinių atliktas poetinis montažas buvo skirtas Laisvės gynėjų atminimui. Nors moksleiviai gimę ir augę, kai Lietuva jau buvo nepriklausoma, puikiai supranta, dėl ko tūkstančiai lietuvių dainomis ir širdimis stojo į akistatą prieš tankus, kodėl 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje žuvo nekalti žmonės. Šiandien tas pats priešas puola laisvą Ukrainą. „Ir lietuviai, ir ukrainiečiai gynė ir gina daug daugiau nei teritorinį ar politinį darinį. Jie stojo į mūšį už tautą ir jos istoriją, kultūrą ir paveldą, papročius ir tikėjimą. Už dalykus, kurių nei represijos, nei vagonai, vežantys į Sibirą, neištrynė iš žmonių sąmonės. Visi, kurie krito vardan tėvynės, pirmiausia išsaugojo tai, kas buvo svarbu ištisoms kartoms. Lietuva išliks, jeigu tuo tikėsime…“ – akcentavo mūsų programos vedėja, abiturientė Monika. Ir priminė iškalbingus Justino Marcinkevičiaus žodžius: „Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė. Todėl, kad tu – šventovė. Todėl, kad tu – Tėvynė.“
Tauta gyva tol, kol gyva kalba, kol gyvas tikėjimas, kol išsaugota atmintis, kol tarp Lietuvos ir dangaus gieda „Baltas paukštis“. Apie tai „kalbėjo“ ir „Pašešupių“ choro (vad. Dainius Pavilonis) atliekamos dainos. Tegul 1990 metų kovo 11-oji būna paskutinė data, kuri žymi Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tegul Lietuva visada būna laisva!
Mūsų licėjus turi nuostabų Kovo 11-osios vardą. Tas vardas mus įpareigoja būti tikrais Lietuvos patriotais. Tai padaryti nėra lengva, nes matome, kad nūdieniame pasaulyje viskam, kas šventa, iškyla grėsmė. Lengva prarasti tai, už ką kovota. Todėl būkime viena didelė šeima ir siekime tinkamai auklėti jaunesniąsias kartas. Ugdykime suvokimą, kad nuolatos reikia rūpintis tautos išlikimu, kad labai svarbi išlikimo sąlyga yra tautos atminties išsaugojimas.