Lazdijuose

Prieš penketą amžių mažutė knygelė

Lietuviškais žodžiais prašneko.

Į vargdienio dalią užžėlusį kelią

Negreitai praskinti jai teko.

Tik kartais, užklydus į pirkią artojo,

Visiems ji suprantamais žodžiais bylojo:

„Giedrėjančio ryto kas laukiat ir tikit,

Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit“.

Tokiomis eilutėmis Punsko Kovo 11-osios licėjaus II B klasės mokiniai su auklėtoja ir bibliotekininke pakvietė mokyklos bendruomenę į trumpą „Lietuviško žodžio kelionę“, skirtą Knygnešių dienai. Knygnešių diena minima kovo 16-ąją (tądien gimęs knygnešių karalius Jurgis Bielinis).

Renginio metu mokiniai dalyvius nukėlė į 1547 metus, kai Karaliaučiuje buvo išleista pirmoji lietuviška knyga. Jos autorius Martynas Mažvydas. Pirmaisiais raštų lietuvių kalba autoriais tapo Kristijonas Donelaitis, Konstantinas Sirvydas ir Mikalojus Daukša. Vėliau stabtelta ties devynioliktuoju amžiumi, kuris pasirodė Lietuvai ir jos raštijai nelengvas. Mat 1863 metų sukilimas nuslopintas, jo vadovai nužudyti arba ištremti, o lietuviškoji spauda uždrausta. Tokiu būdu smogtas didžiulis smūgis lietuvių kalbai ir visai tautai. Uždraudus spaudą, 40 metų lietuviškos knygos, vėliau ir laikraščiai buvo spausdinami Mažojoje Lietuvoje bei slapta gabenami į Lietuvą. Knygų spausdinimu ir platinimu labai rūpinosi šviesus ir didžiai protingas žemaitis – vyskupas Motiejus Valančius. Nešė knygas į Lietuvą pasiaukoję paprasti žmonės – knygnešiai. Jie būdavo caro valdžios žiauriai persekiojami ir baudžiami. Punsko ir Seinų krašto lietuviškas žodis nebūtų nepasiekęs, jei ne šie knygnešiai: Povilas Matulevičius iš Kreivėnų, Karolis Petruškevičius iš Žagarių, Vincas Kaminskas iš Kampuočių, seserys Kraužlytės iš Vaitakiemio, Povilas Kupstas iš Punsko, Vincas Markevičius iš Giluišių ir kt.

Nepaisant to, kad daugiau kaip šimtą metų lietuviškas žodis keliauja po mūsų kraštą, atsiranda knygnešių ir šiais laikais. Vienas tokių XXI amžiaus knygnešių yra visuomenininkas, mokytojas pensininkas Juozas Sigitas Paransevičius, kuris licėjui padovanojo savo namuose sukauptas knygas. Iš viso 2160 vienetų. Kovo 18 d. Punsko licėjuje iškilmingai pasirašyta šių knygų perdavimo sutartis. Mokytojas trumpai papasakojo apie knygų platinimą mūsų krašte bei jų spausdinimą Tilžėje ir JAV.

Sigitas Birgelis – kitas knygnešys, besirūpinantis lietuviško žodžio sklaida. Jis Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, poetas, fotografas, visuomenininkas. Kovo 25 d. kartu su Punsko valsčiaus sekretoriumi Jonu Vaičiuliu, Punsko mokyklų bibliotekininkėmis Maryte Malinauskiene ir Rūta Burdinaite Lazdijų viešojoje bibliotekoje pristatė minėtos leidyklos leidinius. Čia S. Birgelis papasakojo apie leidybines tradicijas Suvalkų krašte bei „Aušros“ leidyklos veiklą. O Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai parodė meno programą apie knygnešius. S. Birgelis atvežtas Punsko „Aušros“ leidykloje išleistas knygas paliko Lazdijų bibliotekoje, kad jomis galėtų naudotis to krašto gyventojai.

Belieka užbaigti mokinių išsakytomis Mikalojaus Daukšos mintimis: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink kalbą – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“