Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Šv. Velykos pralėkė, ir vėl sugrįžome į kasdienybę. Vėl sukamės kasdienių darbų rate. Jau ir pavasaris kviečia suleisti rankas į žemę. Nors orai dar nelepina, vis tiek gamta po truputį bunda iš miego. Ačiū Dievui, žinios, pasiekiančios mus iš fronto linijos, irgi suteikia kiek vilties. Nekalbu apie žmonių išgyvenamas tragedijas netekus artimųjų, tačiau, anot politologo Vytauto Sinicos, „Rusijos antroji banga nėra jokia banga, nes nebėra iš ko jai banguoti, <…> geriausios pajėgos jau mestos ir sumuštos, geriausia technika sunaikinta“. Tai bent tiek optimizmo. Žiūrėdami Lietuvos televizijoje reportažus, matome, kad gatvėse žmonės pasisako už paramą Ukrainai. Internete skelbiama informacija rodo, kad proporcionaliai pagal šalies BVP daugiausia paramos Ukrainai skyrė Estija, antrojoje vietoje yra Lenkija, trečiojoje – Lietuva. Skaičiuojant pinigais, aišku, didžiausią paramą skyrė JAV. Tai nenuostabu. Tačiau tiek Lietuvos, tiek Lenkijos laikysena galime didžiuotis. Ir, aišku, nepamirškime ir mes iš savo privačių lėšų paremti kovojančios Ukrainos. Pagalvojus, kokias jie išgyvena tragedijas, pas mus kainų augimas – niekai…

Į mūsų kraštą pavasaris sugrąžino čia gyvenančių lietuvių pamėgtus koncertus. Šeštadienį Seinuose įvyko naujas renginys – šokių ir liaudiškos muzikos koncertas „Subatos vakarėlis“, Punske sekmadienį ir Atvelykio tradicinis Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos organizuojamas renginys – Velykinio meno parodos atidarymas, ir Punsko lietuvių kultūros namuose Lietuvos studentų jungtinio choro koncertas. Neseniai siautėjusi pandemija po truputį eina užmarštin. Tikėkimės, ilgam.