Parodos atidarymas

Jau dvejus metus tradicinę Velykinę parodą atidarėme be publikos, be darbų autorių, be iškilmingos programos, be pompastikos. Dvi paskutinės parodos irgi buvo kuklios, galima sakyti, ne tarptautinės, nes sunkiai sekėsi įveikti sieną, pervežti darbus. Tad surengėme tik savo krašto meistrų darbų parodas. Dėl nuotolinio mokymo nedaug dalyvavo ir mokinių.

Šiemet situacija pranoko mūsų lūkesčius. Į parodą susivežėm bemaž 100 meistrų darbus. Jeigu paskaičiuotume mokinių grupinius darbus, pvz., klasėje margintus kiaušinius, sukrautus į vieną indą, parodos dalyvių skaičius tikrai perkoptų šimtą. Neblogai! Matyt, žmonės pasiilgo dalyvavimo, programų, suėjimų, gyvų renginių.

Daugelį metų stengėmės išlaikyti aukštą lygį, vadovavomės konkurencingumo principu. Kviestinė vertinimo komisija paskirstydavo vietas paskirose kategorijose. Šiemet nutarėme padėkomis apdovanoti visus dalyvius ir kai kuriems už tradicijų laikymąsi įteikti dovanas. Dovanų paskyrėme labai daug, kadangi tradicinių darbų netrūko.

Kas tų darbų autoriai? Suaugusieji šiemet daug padirbėjo prie sodų. Jais senovėje puošdavo trobas ne tik vestuvių ir kitų šeimos iškilmių proga, bet ir svarbiausių kalendorinių švenčių – Kalėdų ir Velykų metu ant lubų švytėjo šiaudiniai papuošalai. Jau kelerius metus šioje parodoje jų pasigesdavome. Galbūt per daug laiko reikėdavo tokiam kruopščiam darbui, o daugelis ir nemokėjo šio seniai primiršto amato. Norintiems išmokti pasitaikė gera proga, kadangi prieš keletą savaičių Punske vyko sodų nėrimo mokymai suaugusiems. Be mūsų krašto meistrų darbų, į Velykinę parodą šiemet atkeliavo sodai iš Marijampolės, Vilniaus, Kalvarijos. Be kitų, sodus pristatė ilgametis mūsų parodų dalyvis Saulius Tumelis, Rita Dijokienė, Genovaitė Burkštaitienė, Jurgita Kasčiukaitė-Kutkienė ir keletas Punsko tautodailės dirbtuvių lankytojų. Labai džiugu, kad šis puošnus apeiginis menas po keleto metų vėl atsirado parodoje.

Svarbiausioje parodos vietoje puikuojasi velykiniai margučiai. Nepašykštėjo jų mūsų krašto margintojos. Tai ilgametės šio renginio dalyvės, vašku margintų margučių autorės: Ona Venslauskienė, Emilija Slabašauskienė, Nijolė Aleksienė, Aldona Rėkienė, Onutė Virbylienė, Audronė Slovikienė, Rūta Burdinaitė. Skutinėtų margučių meistrės: Aldona Radzevičienė, Teklė Gibavičienė, Danutė Vaznelienė, Irena Kalinauskienė, Genovaitė Pečiulytė, Rita Kutilienė ir kitos. Iš Lietuvos savo margučiais mus nustebino Onutė Surdokienė, Juozas Pileckas, Saulius Tumelis, Alina Milašienė, Veronika Savickienė, Vilma Jančiulytė, Nijolė Černevičienė, Kazlų Rūdos neįgaliųjų centro dalyviai, Kauno folkloro klubo trys dalyvės. Dar keletas moterų pristatė veltų iš vilnos ir kitokių netradicinių margučių. Daug jų primargino ir vaikai. Ypač pasistengė Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos mokiniai. Gražūs tradiciniai vašku marginti Vaivos Vaicekauskaitės (ji už šiuos margučius laimėjo III vietą Sūduvos krašto vaikų tautodailės konkurse Marijampolėje), Evelinos Savickaitės (ji už šiuos margučius prieš kelias dienas laimėjo pagyrimą Sūduvos krašto vaikų tautodailės konkurse Marijampolėje), sesučių Violetos ir Jurgitos Grigutyčių, Mato Vicherto, Luko Aleksos, Povilo Zdanio, Ingos Žukauskaitės, Olivijos Vaicekauskaitės, Evelinos ir Emilijos Aleksaičių, Kajos Valenskaitės margučiai ir, aišku, grupiniai darbai: darželinukų, I, II, III klasių su auklėtojomis bei V klasės su mokytoja ir Edgaro Tumelio iš Vidugirių mokyklos. Ir iš Lietuvos vaikai Kamilė Klinkevičiūtė, Miglė Jarmalaitė, Morta Žaliauskaitė, Kornelija Smirnovaitė, Goda Jotautytė primargino labai gražių, tradiciniais raštais margučių.

Šiemet parodoje nesulaukėme mūsų gražiausių kelių spalvų raštais vašku numargintų Aldutės Pečiulienės margučių. Jų autorė pernai iškeliavo Anapilin. Jos jau istoriniai margučiai puošia Punsko muziejaus stiklo lentyną.

Parodos stendai sužaliavo verbomis. Jau daugelį metų mūsų krašte jos rišamos vien iš natūralių, nedažytų augalų: žalių kadagio, tujų šakelių ir sausų smilgų, gėlių, žolynų. Nemažai moterų šiemet susirinko ir kartu rišo verbas bažnyčiai puošti Verbų sekmadienį. Dauguma jų parodos atidarymo metu dar puošė Punsko bažnyčią. Parodoje galima pamatyti šių autorių verbas: Onutės Budzeikienės, Teresės Radzevičienės, Laimos Sidarytės, Elžbietos Janušonienės, Violetos ir Jurgitos Grigutyčių bei Brigitos Kalkauskaitės (šių trijų mergaičių darbai Marijampolėje šiemet pelnė pagyrimus). Iš Lietuvos jau ne pirmus metus verbas pristatė Birutė Juškevičienė.

Suaugusios užuolaidėlių karpytojos dalyvavo trys: Teklė Gibavičienė iš Suvalkų su savo smulkiais raštais iškarpyta užuolaida, Lina Kabelkaitė ir Diana Lukošiūnaitė su siauromis lentynų užuolaidėlėmis. Karpinius-paveikslus pristatė Virginija Armanavičienė. Iš jaunimo dalyvavo Onutė Karaneckaitė, jau ne pirmus metus tobulinanti karpymo meną. Be to, 22 Seinų „Žiburio“ ir vienas Vidugirių mokyklos mokiniai iškarpė užuolaidėles.

Jau tradiciškai audėjos, per žiemą prisiaudusios juostų, atneša jas į parodą. Tai mūsų krašto rinktinių juostų audėjos Teresė Kuosienė ir Veronika Valenskienė bei vytinių juostų audėjos iš Lietuvos Laimutė Kraukšlienė ir Vilma Jančiulytė.

Dar kelios velykinės kompozicijos iš įvairių medžiagų ir įvairių stilių pagamintos Laurynos Venckevičienės iš Marijampolės, Ritos Kutilienės iš Punsko, Karolinos ir Gabijos Nevulyčių iš Vidugirių mokyklos bei Evelinos Savickaitės iš Seinų „Žiburio“ mokyklos.

Parodos atidarymo metu susirinkusius pasveikino Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė. Kūrinius Velykų tema pagrojo ir padainavo LLEKD ansambliai „Šalcinukas“ (vadovas Arnoldas Vaznelis), „Alna“ (vadovas Vytautas Batvinskas), „Gimtinė“ (vadovė Angelė Bapkauskienė). Seinų „Žiburio“ darželinukai (vadovės Gražina Karaneckienė ir Alicija Maksimavičienė) į sceną atnešė sugrįžtančių pavasario paukštukų klegesį.

Renginys vyko Punske, LLEKD būstinėje. Salė, atrodo, ne tokia jau maža, bet atidarymo metu buvo sausakimša. Dalyviams, žiūrovams ir svečiams sunku buvo pamatyti visą parodą, organizatoriams nelengva išdalyti padėkas ir dovanas, deramai priimti svečius. Reikia tik pasidžiaugti tokiu dideliu susidomėjimu ir jau dabar pakviesti į kitų metų jubiliejinę – XXV velykinę parodą.