V. V. Landsbergis Seinų lietuvių „Žiburio” mokykloje.

Jurgita Stankauskaitė

Gegužės 16 dieną Punske vyko pirmieji Poezijos pavasario susitikimai. Turėjome progą pasiklausyti svečių iš Lietuvos kūrybos, pasisakymų įvairiomis temomis. Šiais metais į Suvalkų kraštą atvyko Gintaras Grajauskas, Vytautas V. Landsbergis ir Kornelijus Platelis.

Gintaras Grajauskas – poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, dainų autorius ir atlikėjas. Gimė 1966 m. vasario 19 d. Marijampolėje. Dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas. Nuo 2008 m. Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas; bliuzroko grupės „Kontrabanda“ narys; nuo 1995 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys; vienas iš kasmet Klaipėdoje vykstančio tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ organizatorių.

Vytautas V. Landsbergis – poetas, prozininkas, dramaturgas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas, politiko Vytauto Landsbergio sūnus. Įkūrė kino ir vaizdo studiją „A propos“; išleido daug dainų ir pasakų kompaktinių plokštelių; sukūrė spektaklių vaikams ir suaugusiems. Kūrybinės stovykloms vaikams ir paaugliams „Dominyko atostogos“ kūrybos vadovas. Nuo 2005 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Kornelijus Platelis – poetas, vertėjas, valstybės veikėjas. Gimė 1951 m. sausio 22 d. Šiauliuose. Nuo 1990 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ valdybos pirmininkas. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybų narys. Nuo 1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Šiais metais pavyko dalyvauti literatūros paskaitoje Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos bibliotekoje. Susitikimas vyko su vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu. Pirmiausiai mokinukai paruošė trumpą meno programą pagal svečio apysaką „Berniukas ir žuvėdros“. Šiame kūrinyje ne tik vaikai, bet ir suaugusieji gali ieškoti savo paties atspindžių, iš klausimų formuoti atsakymus, spręsti savo problemas, susidraugauti su savim. Ne be reikalo Lietuvoje sakoma, kad ši apysaka prilygsta alegorinei pasakai „Mažasis princas“. Paskaitos tikslas buvo pabendrauti su vaikais, pabandyti paprastais žodžiais paieškoti atsakymų į klausimą, kas yra kūryba. Nekantriai laukėme atsakymo į tokį sudėtingą klausimą, tuo labiau kad jis buvo užduotas vaikams. Rašytojas V. V. Landsbergis, turėdamas labai daug darbo su vaikais patirties, nepaprastai įdomiai ėmė rutulioti paskaitėlės temą.

Kūryba gali būti įvairi. Vieni gali gėlytes teplioti ant namo sienų ir taip papuošti savo namus, o kiti – ieškoti grožio sielos gelmėje. Anot rašytojo, galbūt mums gali pasirodyti keista, tačiau gražiausi dalykai gimsta iš skausmo, iš sielvarto. „Lietuvių kalboje turime gražų žodį SIELVARTAS“, – kalbėjo V. V. Landsbergis. Tai sielos vartai į kažką neapčiuopiamo ir jaučiamo tik pačiam išgyvenančiam skausmą. Pavyzdžiui, rašymas gali padėti išgydyti sielvartą. Rašytojas pasakojo: „Nori ar ne, reikia sugrįžti prisiminimais į skausmingą momentą, pereiti sielos vartus, išlukštenti liūdesio priežastį ir per išpažintį, šiuo atveju rašymą, užgydyti žaizdas.“ Tiesą pasakius, mes, lietuviai, tikrai esame drovūs ir nelabai linkę pasipasakoti, išlieti skausmą, pasikalbėti apie tai, kas mus liūdina. Taip buvo visais laikais ir mes nuo savo prigimties niekur nepabėgome. Dėl to lietuvių kultūroje turime raudas. Šiandien jas išgirsti nepaprastai reta, tačiau, pagal „Visuotinę lietuvių enciklopediją“, raudos ilgiausiai išliko būtent Dzūkijoje. Čia galima paminėti visas lietuvių liaudies dainas, kurių žodžiuose nuskamba liūdna gaida. Keistai skamba, kad grožis ateina per skausmą, tačiau norint tuo įsitikinti, užtenka pažvelgti į klasikinės literatūros kūrinius ir įsigilinti į jų atsiradimo priežastis.

V. V. Landsbergis labai daug dirba su vaikais. Kasmet organizuojamoje vasaros stovykloje „Dominyko atostogos“ jie turi galimybę kurti vaizdo įrašus, spektaklius arba pasakas. Tenka pažinti vaikus, ištraukti iš jų prisiminimus, tampančius stovyklos darbo temomis. Tuokart bibliotekoje susirinkusius vaikus V. V. Landsbergis irgi paragino sukurti istoriją, kuri galėtų būti, pavyzdžiui, puikiu filmo siužetu. Rašytojas taip paprastai viską jiems papasakojo, kaip būtų galima pradėti kurti nuo pačio jų trumpiausio prisiminimo, kad vaikai labai greitai įsijungė į kūrybines dirbtuves. Tuo pačiu jiems buvo įrodyta, jog kurti gali visi. Per šią paskaitą buvo perskaitytos kelios iš Ukrainos pabėgusiųjų ir Lietuvoje apgyvendintųjų istorijos. Jos šokiruoja, stebina jauno žmogaus branda ir gebėjimu atsiverti per rašymą. Tais tekstais rašytojas norėjo vaikams paaiškinti, kad jauno žmogaus kiekviena patirtis ugdo, galbūt kartais per greitai priverčia užaugti, bet prisiminimų pagrindu pasaulyje gimsta kūriniai. Nebūtinai liūdni ar baisūs. Parinkus istorijai tinkamą apvalkalą, galima sukurti labai vertingą turinį.

Per paskaitą rašytojas pasidalijo labai įdomiais savo prisiminimais, tikėtina, lėmusiais jo pasirinkimą gyvenime imtis rašymo ir kūrybos. Pasirodo, V. V. Landsbergis buvo labai padūkęs berniukas, mėgstantis užsiimti bet kuo, tik ne pamokomis. Nuo vaikystės turėjo gerą vaizduotę, mokėjo kurti įtikinamas istorijas. Kartą jo melagingos istorijos privedė prie rimto pokalbio su tėvu. Jis jam ir pasakė, kad kurdamas melą gali turėti du pasirinkimus: ateityje atsidurti kalėjime arba išnaudoti savo gabumus kūryboje. Laimei, berniukui ši pamoka nenuėjo veltui pasirenkant antrąjį variantą. Jis pasakojo, kad savo gebėjimus išnaudodavo mokyklos spektakliuose, kuriuos kurdavo su klasės draugais. Patys, be mokytojų pagalbos. Rašytojas paskaitos dalyvius paragino nebijoti kurti, nelaukti mokytojų skatinimų, o patiems imtis iniciatyvos, pavyzdžiui, spektaklį pastatyti.

Dalyvavimas paskaitoje labai daug gėrio atnešė, atvėrė mąstymo galimybes. V. V. Landsbergio pasakojimai, kaip ir jo parašyta apysaka „Berniukas ir žuvėdros“, rodos, kalbėjo apie mus pačius, paliesdami sielos gelmes. Po šios paskaitos vakare parodytas dokumentinis filmas „Vanago portretas“ užpildė visos dienos įspūdžius. Kūryba nėra bet kas, o tai, kas išeina iš kūrėjo sielos.

Renginio rėmėjos – Lietuvos kultūros taryba ir Globali Lietuva.