Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Paskutinė gegužės savaitė buvo pažymėta politikų iš Lietuvos vizitais. Gegužės 26 d. Suvalkuose ir Punske lankėsi praėjusios kadencijos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tai jis dalyvavo sprendžiant Suvalkų lietuvių vaikų darželio klausimą. Taip pat jis lėmė Seinų „Žiburio“ mokyklos sporto aikštės atsiradimą. Kitą dieną Punsko valsčiuje lankėsi Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Dar po kelių dienų, gegužės 31-ąją, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas, vykdamas į Varšuvą, Berznyke prie Lietuvos savanorių kapų padėjo gėlių, o Seinuose susitiko su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos atstovais. Šio komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ne pirmą kartą lankėsi mūsų krašte. Su svečiais aptarėme čia gyvenančios lietuvių bendruomenės išlikimo perspektyvą. Kalbėta apie galimybę parengti Lietuvos etninių žemių (ar Lenkijos lietuvių) išsaugojimo strategiją. Apie tokio pobūdžio dokumentą kalbame jau ne pirmus metus. Tiesą sakant, čia gyvenantys ir dirbantys lietuviai gryna akimi mato šios bendruomenės nutautėjimo procesus. Akivaizdu, kad besikeičiančiame pasaulyje iki šiol naudoti asimiliacijos sustabdymo metodai ne iki galo pasiteisina arba paprasčiausiai jie jau nebepakankami. Todėl būtų labai naudinga, jeigu „Vilniaus kraštas 2040“ strategijos pavyzdžiu mokslininkų būtų parengtas panašus dokumentas mūsų kraštui.

Gal kas pasakys, kad ar nutaustama, ar ne – nuo mūsų pačių priklauso, nuo suaugusių žmonių sąmoningumo. O ką daryti, kai dauguma suaugusiųjų jau stokoja tautinio sąmoningumo? Ar įmanoma dar šiuos procesus sustabdyti?