Palangoje

Vaiva Vaicekauskaitė,

Irena Vaicekauskienė

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla parengė du užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektus mokinių dviejų dienų ekskursijoms į Lietuvą. Vieną – pradinėms klasėms ir ketvirtokams, pavadintą „Pažintis su Lietuvos pajūriu“. Jo tikslas buvo aplankyti Lietuvos pajūrį: Palangą, Klaipėdą, pažinti Tiškevičių paveldą, pamatyti Jūrų muziejų ir delfinariumą. Kitas projektas skirtas vyresnių klasių mokiniams, pavadintas „Pažintis su Žemaitija“. Vaikai turėjo pažinti Žemaitijos įdomius objektus, čia esantį lietuvių kultūros ir istorijos paveldą bei nuvykti iki Kuršių nerijos ir aplankyti Nidą.

***

Birželio 9–10 dienomis Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos I–IV klasių mokiniai dalyvavo ekskursijoje į Lietuvos pajūrį. Pažintinės edukacinės išvykos metu aplankėme grafų Tiškevičių dvarą Kretingoje. Palangoje lankėme grafo Felikso Tiškevičiaus ir jo šeimos dvarą, kuriame šiuo metu įkurtas Palangos gintaro muziejus. Susipažinome su gintaro istorija ir jo savybėmis. Didžiausią įspūdį paliko gintaro inkliuzų paroda. Pasivaikščiojome viename iš gražiausių Šiaurės Europoje Birutės parke, užkopėme į Birutės kalną ir nusileidome tiesiai prie jūros. Buvo labai smagu ir įbristi į jūrą, ir keliauti basomis paplūdimiu Palangos tilto link. Dingo visas dienos nuovargis.

Kitą dieną keltu persikėlėme į Smiltynę. Daugeliui vaikų tai buvo pirmoji patirtis ir plaukti keltu jiems labai patiko. Pirmiausia aplankėme Lietuvos jūrų muziejų. Po to skubėjome į delfinariumą, kur vaikai su nuostaba ir susižavėjimu stebėjo delfinų pasirodymą. Sugrįžę į Klaipėdą, aplankėme senamiestį ir iškeliavome namų link. Pakeliui užsukome į Bijotus. Čia stovi garsūs Dionizo Poškos Baubliai.

Daug sužinoję, patyrę, su didžiuliu džiaugsmu ir įvairiausiomis kitomis emocijomis, laimingi grįžome į namus.

***

Birželio 14 dieną Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos V–VIII klasių mokiniai išvažiavome į Lietuvą. Išvykome anksti, bet tai mums netrukdė, nes buvome ištroškę naujų įspūdžių ir žinių. Pirma stotelė buvo Bijotuose, kur yra mažiausias Europoje Dionizo Poškos Baublių muziejus. Buvome dar truputį užsimiegoję ir neaktyvūs, bet buvo labai smagu pamatyti tūkstantmetį ąžuolą ir pažinti jo istoriją. Vėliau aplankėme Oginskių rūmus, ten susipažinome su ponia, kuri papasakojo mums, kaip lietuviai bajorai leisdavo laisvalaikį, kokių turėdavo pomėgių, kaip priimdavo svečius, kokius žaidimus žaisdavo. Mums buvo labai įdomu klausytis ne tik paskaitos, bet taip pat žemaičių tarmės, kuria kalbėjo moteris. Sužinojome, jog viena pagrindinių aristokratų veiklų buvo laiškų ir atvirukų rašymas. Mes irgi padarėme tokius atvirukus. Jaunesnieji draugai aplankė naujai įrengtą archeologijos parodą, dalyvavo edukacijoje „Kas mes? Nuo akmens amžiaus iki Kuršių genties“. Susipažino su Lietuvos senųjų laikų istorija, pasigamino amuletą.

Paskui nuvykome į Žemaičių Kalvariją. Aplankėme Vytauto Mačernio muziejų. Buvo labai įdomu pamatyti, kur poetas praleido savo vaikystę, kur jis nuo atsitiktinės skeveldros žuvo. Apie Mačernį mokėmės iš vadovėlių, bet nuvykę į jo gimtinę sužinojome daug naujų faktų.

Pakeliui į nakvynės vietą užsukome į Šaltojo karo muziejų. Jis įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Šaltasis karas tai vienas iš žiauriausių ir liūdniausių reiškinių Europos istorijoje. Gerai, jog mes apie šį laikotarpį galime sužinoti tik iš istorijos vadovėlių ir muziejaus ekspozicijų.

Kupini naujos patirties, pavargę, bet laimingi nuvažiavome į Mingės kaimą, kur apsistojome nakvoti. Per kaimą teka upė Minija. Ji įteka į Kuršių marias. Kitą dieną nuplaukėme į Nidą. Lipome į kopas, žavėjomės nuostabiais vaizdais. Parnidžio kopa – tikras gamtos stebuklas. Ant jos 53 metrų aukštyje įrengtas Saulės laikrodis – kalendorius. Ši vieta parinkta neatsitiktinai. Astronominiu požiūriu tai ideali ir vienintelė Saulės laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje. Joje atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Šioje vietoje galima pamatyti, kaip saulė teka iš vandens ir į vandenį leidžiasi. Nusileidę nuo kopų, pasivaikščiojome pajūriu, rinkome kriauklytes ir ieškojome gintarėlių. Nuėję į Nidą turėjome laiko lankyti patį miestą.

Kuršių nerija – tai unikali reljefo forma, kurią suformavo jūros srovės ir vėjas. Mes turėjome galimybę pamatyti jos grožį iš arti.

Dėkojame visiems mokytojams, kurie mus lydėjo ir rūpinosi, mokytojai Irenai Gasperavičiūtei, parengusiai šį projektą, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai už ekskursijos rėmimą. Išvykos, tai geriausias būdas pažinti Lietuvą, jos istoriją ir kultūrą, savomis akimis pamatyti jos grožį, įgyti naujų patirčių ir praplėsti savo akiratį.

Išvykas rėmė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.