Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Po ilgesnės pertraukos atiduodame į Jūsų rankas jungtinį „Aušros“ numerį. Be įprastinių straipsnių, čia rasite ir žaismingų vasaros akimirkų spalvotose nuotraukose. Pasibaigus Žolinei paprastai juntamas rudens dvelksmas. Tačiau šiemet kitaip – peržengus į antrąją rugpjūčio pusę įsivyravo karščiai. Kol įmanoma, džiaukimės paskutinėmis saulės voniomis, nes atostogos jau eina į pabaigą. Išskridus gandrams, mus paliks ir vasara.

Šiemet ji buvo kitokia tuo, kad beveik pamiršome neseniai kankinusią kovidinę tvarką. Šiuo metu nėra jokių ribojimų, jokių izoliavimų – gyvenimas verda kaip prieš pandemiją. Taigi šiais metais mūsų krašte buvo gausu įvairių kultūrinių renginių. Ypač reikėtų pasveikinti Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungą, sėkmingai surengusią Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. PLJK Punske yra vykęs prieš 19 metų, 2003-iaisiais. Gerai suorganizuoti tokio masto renginį reikia nemažai organizacinių gebėjimų ir ypač laiko. Šiame „Aušros“ numeryje rasite organizatorių atsiliepimą apie jų renginį.

Sugrįžkime prie Ukrainos padėties. Artėja rugpjūčio 24-oji – Ukrainos nepriklausomybės diena ir tuo pačiu diena, žyminti pusę metų nuo užpuolimo pradžios (vasario 24 d.). Liūdnas sutapimas. Žiniasklaidoje girdime, kad Putinas ruošia šiai dienai nemalonių staigmenų. Ukrainiečiai vis kartoja, kad jie nepasiduos ir gins savo tėvynę iki paskutiniųjų. Beje, girdime ir apie sprogimus Kryme, akivaizdu, kad Ukraina gauna naujos ginkluotės, tačiau jokių ryškesnių pasiekimų nėra. Ekspertai kalba, kad karas gali užsitęsti. Tikriausiai dauguma mūsų apsipratome su esama padėtimi, mažiau gilinamės, mažiau remiame. Tačiau tai apgaulinga. Jei ukrainiečiai pralaimėtų, eilė ateitų ir mums. Nepamirškime šito.