LLB atstovai PLB Seime

Aidis Staskevičius

Liepos 17–21 dienomis Vilniuje vyko vienas svarbiausių renginių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikloje – PLB Seimas.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) yra didžiausia ir įtakingiausia visuomeninė užsienio lietuvių organizacija pasaulyje, įkurta 1958 m. Niujorke. Šiuo metu ji vienija lietuvių bendruomenes 54 pasaulio šalyse, joms atstovauja ir jų vardu kalbasi su Lietuvos institucijomis – Seimu, Vyriausybe, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis, turi balsą kitų valstybių, tarptautinėse, kitų diasporų organizacijose.

Šiuo trumpu straipsniu pristatysiu pagrindinius XVII PLB Seimo nutarimus, naują (nebūtinai) valdybą, mano paties požiūrį ir prognozę, kas nutiks 2024 metais.

PLB yra vienintelė užsienio lietuvių organizacija, turinti savo valdymo struktūrą – PLB Seimą. Tai aukščiausias PLB valdymo organas, šaukiamas kas trejus metus. Šiemet Seimas vyko po ketverių metų pertraukos. Mat pernai turėjusį vykti Seimą dėl pandemijos nuspręsta nukelti metams. Į PLB Seimo sudėtį įeina 189 atstovai iš 54 pasaulio šalių, tačiau XVII Seime dalyvavo šiek tiek daugiau nei pusė (53 %) lietuvių bendruomenių delegatų – 105 atstovai iš 37 pasaulio šalių.

Lenkijos lietuvių bendruomenės delegacija savo delegatų kvotą (5 delegatai) išnaudojo maksimaliai. Kiekvienai užsienio lietuvių bendruomenei, priklausomai nuo jos aktyvumo ir gausumo, tenka skirtinga delegatų į PLB Seimą kvota. Automatiškai į jį patenka bendruomenės pirmininkas ir jaunimo sąjungos pirmininkas. Lenkijos lietuvių bendruomenei atstovavo ir delegacijai vadovavo LLB valdybos pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Ingrida Vaznelytė, Lenkijos lietuvių draugijos Varšuvos skyriaus pirmininkas Jonas Jankauskas, visuomenininkas Arnoldas Vaznelis ir aš – etninių žemių atstovas LR Seimo ir PLB komisijoje.

PLB Seimo metu renkamą PLB valdybą sudaro 11 asmenų, iš kurių 9 renkami tiesiogiai, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Rimvydas Rubavičius į PLB valdybą patenka automatiškai, o PLB atstovybės Lietuvoje vadovą renka nauja PLB valdyba (išrinkta mūsų krašto bičiulė, ilgamečio mūsų krašto mecenato Remigijaus Gaškos sesuo Vida Bandis). Į valdybą patenkama kandidatuojant pagal kompetencijas į komisijas, kurioms vadovaujama artimiausius 3 kadencijos metus. Švietimo komisijos pirmininke išrinkta Alvija Černiauskaitė (Jungtinė Karalystė), Kultūros – Jūratė Caspersen (Šveicarija), Sporto – Laurynas Misevičius (JAV), Lėšų telkimo ir finansų – Ernesta Kazlauskaitė-Tsakona (Graikija), Visuomeninių ir specialių projektų – Irma Petraitytė-Lukšienė (Vokietija), Plėtros ir tvarumo – Aušra Andriuškaitė (Taivanas), Ekonominio bendradarbiavimo – Laurynas Gerikas (Belgija), Viešųjų ryšių – Aurelija Orlova (Italija), PLJS pirmininkas – Rimvydas Rubavičius. Kiekvienos komisijos vadovas į savo komandą kviečia PLB Seimo narius pagal kompetencijas ir kartu dirba visą kadenciją įgyvendinant PLB Seime priimtus nutarimus. Kultūros komisijai talkins Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, o Sporto komisijai padėsiu aš. Jau trečią kadenciją iš eilės PLB valdybai vadovaus Dalia Henke iš Vokietijos.

Dabar laikas apžvelgti nutarimus, kuriuos priėmė šiemetis PLB Seimas. Rezoliucijų priimta rekordiškai daug – 22, bet pasvarstykime, ar kiekis reiškia kokybę. Dalyvaudamas ne pirmą kartą tokiame renginyje pastebiu, kad mūsų krašto lietuvių bendruomenės poreikiai ir interesai yra skirtingi nei kitų, ypač naujosios emigracijos bangos, lietuvių bendruomenių poreikiai. Visos bendruomenės sutinka, kad švietimas yra svarbiausia priemonė išlaikyti lietuvybę užsienyje, tačiau skaičiai liūdni: mažiau nei 5 % svetur gyvenančių lietuvių vaikų gimtosios kalbos mokosi lituanistinėse mokyklose. Priežasčių, kodėl taip yra, galime vardyti daug: pradedant per mažu lituanistinių mokyklų tinklu, tėvų nenoru mokyti vaikus gimtosios kalbos, baigiant nepakankamu Lietuvos valstybės dėmesiu užsienio lietuvių švietimui. Nors atrodo, kad valstybė vis labiau rūpinasi užsienio lietuvių mokyklomis, didina finansavimą, mano manymu, jis išlieka labai mažas – tai kiek daugiau nei 3 milijonai eurų metams, iš kurių daugiau nei pusė tenka etninių žemių mokykloms, Rygos lietuvių vidurinei mokyklai ir Hiutenfeldo (Vokietija) gimnazijai. Atkreipiu dėmesį, kad daugiau nei 1 milijonas piliečių gyvena užsienyje, o jų vaikų švietimui iš valstybės biudžeto skiriama 1,5 milijono eurų metams. Iškalbingi skaičiai.

Tačiau atrodo, kad yra svarbesnis klausimas, kuriam PLB skiria beveik visą savo dėmesį. Tai Lietuvos pilietybės išlaikymas priimant kitos šalies pilietybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai, norėdami užkirsti kelią galimam agresorės iš Rytų pasikėsinimui į suverenią valstybę, nustatė aukštą Konstitucijos pakeitimų vykdymo kartelę. Nustatė taip pat griežtus kriterijus, kas gali būti Lietuvos pilietis. Pasikeitus laikams, emigravus dideliam skaičiui piliečių prasidėjo kalbos, kaip priimti kitos šalies pilietybę neprarandant Lietuvos pilietybės. Tuo tikslu 2019 metais inicijuotas Konstitucijos pakeitimo referendumas. Jis nepavyko, nes Konstitucijai pakeisti reikia pusės visų teisę balsuoti turinčių rinkėjų balsų (apie 1 250 000 balsų). Dabar ruošiamasi 2024 m. referendumui. Antrą kartą bus bandoma atsiklausti piliečių tuo pačiu klausimu. Mano manymu, dviejų kartų gali nepakakti – reiks klausti tol, kol daugiau nei pusė visų piliečių balsuos „teisingai“. Į ką tada sutelks dėmesį PLB valdyba, nežinau, nes atrodo, kad užduotis yra viena.

Kadangi etninėse žemėse už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių pilietybės išlaikymo klausimas neliečia, PLB Seimo metu pateikėme mūsų kraštui svarbią rezoliuciją. Ją PLB Seimo nariai priėmė vienbalsiai. Rezoliucijoje prašome PLB valdybą tarpininkauti raginant Lietuvos Respublikos Vyriausybę kurti lietuvybės išlaikymo ir gyvastingumo palaikymo Lenkijos lietuvių bendruomenėje strategiją. Poreikis kurti tokią strategiją kyla iš fakto, kad mūsų bendruomenėje vyksta esminiai pokyčiai – mažėja vienkiemių ir kaimo mokyklų, o daugelis jaunų žmonių keliasi gyventi į artimiausius miestus. Norėdami, kad mūsų kraštas ilgai išliktų lietuviškas, turime užtikrinti, kad Suvalkuose būtų įsteigta lietuviška mokykla, kurioje mokytųsi vaikai, dėl nuotolio ir kitų apribojimų negalintys mokytis Punsko ar Seinų lietuviškose mokyklose. Akivaizdu, kad Lenkijos valdžios paramos steigiant mokyklą tikėtis neverta, todėl reikalinga aiški Lietuvos pozicija dėl mūsų krašto švietimo problemų.

Lenkijos lietuvių bendruomenė šiuo metu rengia mūsų krašto lietuvybės išlaikymo strategiją ateinantiems dešimtmečiams – tai galėtų būti aiškus kelrodis Lietuvos Vyriausybei, kaip atrodys mūsų kraštas ateityje ir kuo ji galėtų prisidėti išlaikant mūsų kraštą lietuvišką.

PLB parama būtų reikalinga bendraujant su LR Vyriausybe, kuri, mūsų manymu, turėtų būti pagrindinė partnerė tokią strategiją įgyvendinant.

Su visomis XVII PLB Seimo priimtomis rezoliucijomis kviečiu susipažinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės tinklapyje www.plb.lt (skiltyje „Dokumentai“).