Fondo tarybos posėdis

Irena Gasperavičiūtė

Vysk. Antano Baranausko fondo taryba paprastai renkasi kartą per metus, kai būna tvirtinamos ataskaitos: finansinė, dalykinė, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos ir (nuo praeitų metų) Suvalkų lietuvių vaikų darželio. Be mūsų krašto lietuviškų organizacijų atstovų, tarybai taip pat priklauso Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Taigi Fondo taryboje labai platus ir reprezentatyvus atstovavimas.

Taryba posėdžiavo rugsėjo 23 d. Seinų „Lietuvių namuose“. Išklausę ataskaitinių pranešimų ir juos patvirtinę, tarybos nariai aptarė aktualiausias problemas. Paaiškėjo, kad su dideliais iššūkiais susiduria Seinuose jau daugiau kaip 20 metų veikiantys „Lietuvių namai“. Didžiausia jų problema – pakilusios kuro ir elektros energijos kainos. Pastatas apkūrenamas skystuoju kuru, iš Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos finansuojamo projekto (pateikiant paraišką buvo visai kitos kuro kainos) skirtų lėšų nebelikę, nėra iš kur jų paimti. „Lietuvių namų“ direktorė Onutė Nevulienė sakė, kad išanalizavo visas taupymo galimybes ir, galima sakyti, belieka užrakinti namus likusiems šių metų mėnesiams bei jų neapkūrenti. Tačiau ir šitaip pasielgti negalima, nes tame pačiame pastate veikia LR konsulatas ir „Lietuviška karčiama“. Šiuo metu „Lietuvių namuose“ dirba tik keturi etatiniai darbuotojai, kurie aptarnauja tiek kultūrinius renginius, tiek viešbutį, atlieka administravimo darbus. Jau kurį laiką nėra ūkvedžio, kuris artėjant žiemai labai būtų reikalingas – reikia prižiūrėti skystojo kuro krosnį, valyti sniegą. Žodžiu, „Lietuvių namuose“ per šiuos dvidešimt keletą veiklos metų dar nėra buvę taip blogai kaip dabar. Viešbutį po šitiek eksploatavimo metų irgi reikia remontuoti, kita vertus, kaip sakė direktorė, „kambariai darosi nepatrauklūs, mat kai kurie neturi atskiro vonios kambario ir tualeto. Keli kambariai naudojasi vienu tualetu. Ne visiems svečiams tai patinka, kai kurie dėl to atsisako nakvynės“. Taigi užsidirbti pinigų vis sunkiau. Taryba nusprendė, jog esant tokiai sunkiai padėčiai, kad nereikėtų uždaryti „Lietuvių namų“, reikia kreiptis paramos tiek į Lietuvos vyriausybę, tiek į Lenkijos valdžią.

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas informavo, kad siekiant taupyti dėl išaugusios skystojo kuro kainos ruošiamasi keisti šildymo sistemą – pereiti į hibridinę (mišri sistema – šilumos siurblys ir šildymas skystuoju kuru). Ši investicija atsipirktų per 5–6 metus, mat mokykla jau turi pasistačiusi saulės elektrinę.

Buvo aptartas ir Suvalkų lietuviškos mokyklos klausimas. Algirdas Vilkelis siūlė esant dabartinei energetinei krizei kol kas neinvestuoti į Suvalkų mokyklą, juolab kad nežinia, kiek būtų norinčiųjų ją lankyti, o Suvalkų mokyklinio amžiaus vaikus pavėžėti iki Punsko arba Seinų lietuviškų mokyklų. „Juolab kad baigiamas tiesti greitkelis. Mano vaikai irgi į mokyklą išvažiuoja valandą prieš prasidedant pirmai pamokai. Turi anksti keltis“, – sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Virginija Rinkevičienė informavo, kad Suvalkuose viešint švietimo, mokslo ir sporto viceministrui Ramūnui Skaudžiui Suvalkų mokyklos kūrimo iniciatyvinė grupė, kurios pagrindą sudaro LLB valdyba, įsipareigojo pateikti informaciją, kiek kainuotų trys variantai. Pirma, pirkti buvusių kareivinių pastatą ir baigti jį renovuoti bei pritaikyti mokyklai, antra, kiek kainuotų to pastato nuoma, trečia, pirkti sklypą Suvalkuose ir statyti mokyklą moduliais. Reikia laukti minėtų paskaičiavimų. Anot Virginijos Rinkevičienės, reikėtų žiūrėti, kuris variantas būtų ekonomiškiausias. Šiuo metu Lietuvoje visur ieškoma galimybių taupyti.

Kultūros ministerijos atstovas pasidomėjo Seinų kunigų seminarijoje esančios Lietuviškos menės likimu. Seminarijos remonto laikotarpiu ji buvo uždaryta. Prieita prie išvados, kad reikia šeimininkams priminti buvusį susitarimą, atnaujinti bendradarbiavimą su Trakų muziejumi ir stengtis parengti minėtai menei ekspoziciją. Reikėtų prašyti LR konsulo tarpininkavimo, kaip būta ligi šiol.

Karantino laikotarpis keistai buvo nutraukęs visas diskusijas, susijusias su mūsų, lietuvių, visuomeniniu, kultūriniu ir švietėjišku darbu, tačiau problemos niekur nedingo. O kai kurios per šį sunkų laikotarpį išaugo.