Kalba LLD pirmininkas Robertas Slovikas

„Aušros“ inf.

Greitai bus metai, kai Lenkijos lietuvių draugijos pirmininku išrinktas Robertas Slovikas. Rugsėjo 25 d. jis pirmąkart sukvietė LLD tarybą posėdžiui, kurio pagrindinis tikslas – patvirtinti metų dalykinę ir finansinę ataskaitas.

Pirmininkas, pristatydamas Draugijos veiklą, kai kuriuos klausimus iškėlė diskusijai. Atkreipė dėmesį, kad vykdant lietuvių kalbos, Lietuvos geografijos ir istorijos konkursus pastebėta, jog vaikų lietuvių kalbos žodynas labai siauras. Ką galima būtų padaryti šioje srityje? Taip ir liko neatsakyta į šį klausimą, tačiau akivaizdžiai jis adresuotas mokykloms ir šeimoms.

Kita opi problema – suvalkiečių „Vienybės“ klubo išlaikymas. Pirmininkas pabrėžė, kad dedamos visos pastangos išlaikyti patalpas ir kol kas dar šiais metais pavyko jas išsaugoti, tačiau neaišku, kiek brangs elektra ir šildymas, kaip bus kitąmet. Šiose patalpose renkasi daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ypač gaila būtų jų netekti, nes būtent senjorams labai rūpi lietuvių likimas. Suvalkuose jau trečius metus veikia lietuvių vaikų darželis. Kaip toliau klostysis lietuviškos mokyklos kūrimo reikalai, kol kas neaišku.

Pirmininkas informavo, kad šiuo metu Draugijos leidžiamą leidinuką vaikams „Aušrelė“ redaguoja Jurgita Batvinskienė, tačiau ji šį darbą atliks tik iki šių metų pabaigos. Reikalinga nauja redaktorė. Taip pat Kazimieras Baranauskas atsisakė redaguoti „Suvalkietį“, šį darbą bent jau laikinai apsiėmė atlikti Birutė Burdinaitė-Oluv.

Buvęs LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas paklausė, kokie žmonių atsiliepimai dėl ansamblių sąskrydžio perkėlimo į šeštadienį, ar nesulaukta kritikos. Pasirodo, kad data ir laikas žmonėms tiko, tik buvo siūloma nejungti su Joninėmis.

2023 metais minėsime Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąjį jubiliejų. Pirmininkas Robertas Slovikas priminė, kad žemė, kur stovi paminklas, klėtelė priklauso Draugijai. Myslibužo savivaldybė norėtų perimti tą vietą. Tačiau taryba nepritarė tokiai idėjai. Taip pat išsakyta nuomonė, kad rengiant kitų metų jubiliejų reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su LR ambasada Lenkijoje. Apskritai bendradarbiavimas su ambasada galėtų būti gyvesnis.

Rimas Misiukonis informavo, kad Punsko muzikos mokykloje jau kurį laiką vyraujančia kalba tapusi lenkų, per koncertus, net minėjimus (tokius kaip Sausio 13-oji) buvo parenkama įvykių rimtumo neatspindinti muzika, šiuo metu yra likę tik du mokytojai iš Lietuvos. Tėvai kreipėsi į Punsko savivaldybę, atkreipdami į tai dėmesį. Rezultatas buvo toks, kad pasikeitė muzikos mokyklos direktorė – ja tapo lietuviškų šaknų turinti Silvija Roško, ir jau po truputį situacija keičiasi į gera. Punsko lietuvių kultūros namų direktorė Asta Pečiulienė patvirtino, kad dabartinė direktorė yra atvira bendradarbiavimui, taip pat keičiasi kalbų vartojimo per kultūrinius renginius proporcijos.

Dar viena svarbi tema, aptarta posėdžio metu – Kresų muziejaus kūrimas Seinų kunigų seminarijoje. Punsko Kovo 11-osios licėjaus istorijos mokytoja Onutė Vaznelienė pastebėjo, kad lenkiškų mokyklų istorijos mokytojai laukia šio projekto įgyvendinimo. Bet kokia iš to bus nauda? Ar tai nebus žingsnis atgal lenkų ir lietuvių santykiuose? Anot mokytojos, pastaruoju metu istorijos vadovėliuose atsiranda skandalingų įrašų. Antai viename licėjaus istorijos vadovėlyje rašoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių įkurtuose koncentracijos lageriuose prižiūrėtojais dirbo ukrainiečiai, latviai ir lietuviai. „Kur yra Lenkijos ir Lietuvos istorijos vadovėlių komisija? Ar ji atlieka savo darbą?“ – klausė Algirdas Vaicekauskas. Anot jo, dėl tokių įrašų reikėtų kreiptis į minėtąją komisiją.

Pirmininkas Robertas Slovikas klausė Algirdo Vaicekausko, kuris Vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų bendrojoje komisijoje atstovauja lietuviams, kokia šiuo metu yra padėtis, ar ši Komisija jau dirba. A. Vaicekauskas paaiškino, kad šiuo metu didžioji dalis Komisijos narių yra sustabdę savo veiklą, taip protestuodami prieš vokiečių tautinę mažumą diskriminuojantį įstatymą, kuriuo jų mokyklose gimtosios kalbos pamokų buvo sumažinta iš trijų per savaitę iki vienos. A. Vaicekauskas pabrėžė, kad jie ne atsistatydino, o sustabdė veiklą. Tačiau Komisijos pirmininkas jau lapkričio mėnesį atnaujins savo veiklą, kiti nariai irgi planuoja sugrįžti. Norėta atkreipti dėmesį, kad bet kurios tautinės mažumos diskriminacijai Komisija nepritaria.