Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Kai Jus pasieks šis „Aušros“ numeris, bus jau po Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių. Su amžiumi lapkričio 1-oji darosi vis svarbesnė. Vis daugiau artimųjų tenka paminėti tą dieną. Prisimeni, pamąstai apie praeinamumą, pagalvoji, kad kada nors ir Tau tądien kas nors gal uždegs žvakelę. Vaikystėje man ši šventė visų pirma atrodė labai graži ir jauki – tiek šviesos tamsų lapkričio mėnesį. Be to, susitikti su dar gyvais giminėmis, pažįstamais prie artimųjų kapų – irgi smagu. Paskui gal kas užeis į svečius, kartu pavakarieniausime, pabendrausime. Žvakių šviesos jaukumas ir žmonės – su tuo man vaikystėje siejosi lapkričio 1-oji.

O kai jau išaugau iš vaikystės iliuzijų, pasidarė įdomu, su kuo šiandienos vaikams siejasi Visų šventųjų šventė, kai prekybos centrai pilni ne tik įmantrių žvakučių, bet ir baidyklių kaukių, kai įsijungi LNK televiziją ir girdi, kad vedėjai švęs Heloviną, o apie šventę paklausti vaikai pasakoja, kad eis po butus saldainių prašyti. Mokykloje mokiniai irgi tariasi susitikti ir smagiai švęsti Heloviną. Tikriausiai darausi sentimentali, tačiau nejaugi komercija išstums mūsų tapatumą ne tik liudijančias, bet ir atitinkančias šventes? Galbūt subrendę žmonės atsirinks, kas tikra, o kas komercijai atstovaujančios žiniasklaidos išreklamuota.

Šiame „Aušros“ numeryje rasite straipsnį apie aktualijas Ukrainoje. Taigi vėl norėčiau priminti – nepamirškime remti kovojančių ukrainiečių. Sunku įsivaizduoti, ką ta tauta šiuo metu turi kentėti, bet nelikime abejingi. „Aušroje“ rasite ir sąskaitų numerius Ukrainai paremti.