Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Lapkritį užderėjo visuomenininkų renginių. Vieną savaitgalį dvi draugijos – Šv. Kazimiero draugija ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija – surengė suvažiavimus, o Lenkijos lietuvių draugija – 65-erių metų jubiliejų. Tokie renginiai labiausiai atspindi mūsų bendruomenės būklę. Kartos keičiasi, atrodo, kad jaunesnioji užsiėmusi skanesnio kąsnio sau ir savo vaikams užtikrinimu, tačiau ne iki galo taip. Atsiranda ir norinčiųjų veikti draugijų valdybose, juk matome ir jaunų veidų, ir vis dar atsiranda norinčiųjų eiti pirmininkų pareigas. Nevyriausybinių organizacijų veikla gyvenant tautinės mažumos sąlygomis ypač svarbi – tai jos palaiko ryšį ir su Lenkijos vyriausybe, ir su Lietuva, tai jos turi įgaliojimus iškelti į viešumą mums opias problemas, tai jos rūpinasi mūsų švietimu, kultūra, spauda, sielovada. Kol bus gyvos mūsų organizacijos, tol būsime gyvi ir mes. Ne be reikalo praėjusio amžiaus viduryje „Lietuvių Chartos“ autoriai rašė: „Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas.“

Išsamiau apie minėtuosius renginius skaitykite jau kitame „Aušros“ numeryje. Ir, žinoma, raginčiau visus – palaikykime savo lietuviškas draugijas, padėkime, paremkime. Visai neturiu omeny materialinės paramos (ją šiuo metu geriau skirkime kovojančiai Ukrainai). Paremkime mūsų draugijas moraliai – geru žodžiu ir ypač darbu. Juk mūsų visų siekiai vienodi – išsaugoti lietuvybę šiame krašte. Ir raginu nepamiršti užsiprenumeruoti lietuviškų leidinių: „Aušros“, „Aušrelės“, „Suvalkiečio“!