LLD minėjimas

Irena Gasperavičiūtė

Viena aktyviausių Lenkijos lietuvių visuomeninių organizacijų yra prieš 65-erius metus įsikūrusi Lenkijos lietuvių draugija (LLD), pradžioje pasivadinusi ne visai savo noru Lietuvių visuomenine kultūros draugija (LVKD). Ji įsikūrė 1957 metų kovo mėnesį. Steigiamasis suvažiavimas vyko Punske, buvusioje sinagogoje, susirinko 83 lietuviai. Steigėjais istorikai įvardija šiuos asmenis: 7 Juozus (Degutį, Grigutį, Jakimavičių, Maksimavičių, Vainą, Čėplą, Uzdilą), 2 Antanus (Judicką ir Moliušį), 2 Jonus (Stoskeliūną ir Šliaužį), 2 Bronislovus (Mickevičių ir Moliušį) ir po vieną Viktorą (Jankauską), Vincą (Valinčių) bei 2 Angeles (Degutienę ir Šliaužienę). Šio rašinio tikslas nėra priminti draugijos nueitą kelią (dr. Broniaus Makausko istorinį pranešimą, skaitytą minint LLD jubiliejų lapkričio 13 d. Seinuose, spausdinsime kitame „Aušros“ numeryje), o pasidalinti minėjimo akimirkomis ir įspūdžiais.

Kartu paminėti šios svarbios Lenkijos lietuviams datos atvyko svečiai iš Varšuvos – LR ambasadorius Eduardas Borisovas su žmona, kultūros atašė Rasa Rimickaitė, minėjime dalyvavo LR konsulato Seinuose vadovas Genadijus Mackelis su sutuoktine, LR užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktoriaus pavaduotoja Gitana Skripkaitė, kurios šaknys, kaip pati sakė – šiame krašte, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila, Lenkijos lietuvių organizacijų pirmininkai, švietimo ir kultūros įstaigų vadovai. Jie visi sveikino Jubiliatę – Lenkijos lietuvių draugiją.

Buvusiems Lenkijos lietuvių draugijos (Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos) pirmininkams Juozui Sigitui Paransevičiui, Juozui Bliūdžiui, Petrui Maksimavičiui pernai Suvažiavimo išrinktas pirmininkas Robertas Slovikas įteikė simbolines dovanėles bei padėkas, kuriose rašoma: „Lenkijos lietuvių draugija, 65 metus vykdydama įsipareigojimą ir pasiryžimą puoselėti savo tautos kultūrą, kalbą, ginti prigimtinę teisę būti lietuviais visur ir visados, šiandieną džiaugiasi sukaupusi daugybę bendraminčių talkininkų. Jūs esate vienas iš jų. Ačiū už Jūsų darbą einant Lenkijos lietuvių draugijos (Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos) pirmininko pareigas, už Jūsų indėlį siekiant mums bendrų tikslų – dirbti Lietuvos ir lietuvių tautos labui.“ Algirdui Vaicekauskui, kuris LLD pirmininkavo daugiau kaip 22 metus, be padėkos, pirmininkas įteikė verpstę ir užrišo proginę rankų darbo juostą.

Anapilin iškeliavusius buvusius draugijos pirmininkus Juozą Maksimavičių, Juozą Savicką, Algirdą Skripką, Eugenijų Petruškevičių, Romą Vitkauską, Ščecino skyriaus ilgametį pirmininką Viktorą Buvelskį bei kitus aktyvius narius pagerbėme minute tylos.

LLD pirmininkas Robertas Slovikas padėkos raštus įteikė žmonėms, kurie ypatingai prisidėjo prie Lenkijos lietuvių gyvenimo. Broniui Makauskui skirtame padėkos rašte rašoma: „Ačiū Jums už nuolatinį domėjimąsi Lenkijos lietuvių gyvenimu, už šios bendruomenės nueito kelio mokslinę analizę, Jūsų indėlį į jos teisių užtikrinimą bei jų paisymą, Suvalkų krašto lietuvių pozicijų stiprinimą ir jų prestižo kėlimą. Jūsų analitinis žvilgsnis į vykstančius procesus leidžia mums geriau suvokti, kokie veiksmai padeda išsaugoti tautinį tapatumą ir kokį kelią verta rinktis. Ačiū už Jūsų įžvalgas ir konstruktyvius patarimus!“

prof. Bronius Makauskas

Valentui Uzdilai ir Viktorui Murauskui padėkota už ilgametį dalyvavimą Punsko lietuvių kultūros namų ansamblių veikloje. V. Uzdilai skirti tokie žodžiai: „Lenkijos lietuvių draugija, minėdama savo veiklos 65-ąjį jubiliejų ir vykdydama draugijos XIX suvažiavimo nutarimą, nuoširdžiai dėkoja Jums už ilgametį dalyvavimą Punsko lietuvių kultūros namų kapelos „Klumpė“ veikloje. Jūsų parodytas pavyzdys, kaip reikia mylėti savo kultūrą, kalbą, kraštą, yra ugdantis ir labai vertingas. Ačiū Jums už skirtą laiką, energiją, Jūsų charizmatišką šypseną, kuri prikaustydavo žiūrovų akis, ir širdį, atiduotą saviveiklai.“ V. Murauskas negalėjo dalyvauti minėjime, todėl pirmininkas įsipareigojo jam skirtą padėką nuvežti į namus.

Padėka buvo įteikta taip pat Janinai Macukonienei. Jai dėkota už didelį darbą kuriant lietuviškas klases Krasnagrūdos mokykloje. Pirmininkas perskaitė tokio turinio raštą: „Ačiū už Jūsų iniciatyvą Seinų krašte, Krasnagrūdos mokykloje, įkurti lietuviškas klases. Tai buvo esminė po ilgų dešimtmečių pertraukos lietuvybės atgimimo pradžia šiame krašte. Dėkojame už Jūsų nuolatinį rūpinimąsi lietuvių kalba ir kultūra, indėlį rengiant Vėlinių koncertus Seinuose, vertingus straipsnius „Aušros“ puslapiuose.“

„Suvalkiečio“ redaktoriui Kazimierui Baranauskui padėkota už aktyvią veiklą LLD Suvalkų skyriuje, ypač už ilgametį „Suvalkiečio“ redagavimą, rūpinimąsi, kad Suvalkuose gyvuotų lietuviškas žodis, rodomą pavyzdį, kad prasminga yra savo gyvenimą skirti lietuvybės puoselėjimui ir jos perdavimui ateities kartoms.

Padėkos raštai buvo įteikti ir Lenkijos lietuvių draugijos rėmėjams: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, LR URM Globalios Lietuvos departamentui. Kitiems rėmėjams, t. y. Tautos fondui ir Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai, padėkos išsiųstos paštu.

Draugijos 65-mečio minėjimą praturtino Seinų, Punsko ir Suvalkų ansambliai jubiliatai. Koncertavo Punsko lietuvių kultūros namų mišrus choras „Dzūkija“, draugijos bendraamžis, kurio pirmasis koncertas vyko per Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos pirmąjį – Steigiamąjį suvažiavimą (vadovas Vidas Simanauskas), Suvalkų „Ančia“, šiemet atšventusi 20 metų jubiliejų (vad. Vytautas Batvinskas), ir jauniausias ansamblis – 5-ąjį gimtadienį šventusi Seinų „Lietuvių namų“ šokių grupė „Seina“ (vad. Alina Dzimida).

LLD pirmininkas Robertas Slovikas padėkojo renginio rėmėjoms: Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai bei LR užsienio reikalų ministerijai.

Kaip minėjau, kitame „Aušros“ numeryje spausdinsime mūsų krašto istoriko Broniaus Makausko kalbą, sakytą minėjimo metu. Tai analitinis žvilgsnis į draugijos nueitą kelią, ypač svarbus vertinimas to laikmečio, kai daug ką diktuodavo valdančioji partija. Istorikai gali daryti kai kurias mums netikėtas išvadas, kadangi jie turi priėjimą prie šaltinių archyvuose. Tačiau raginčiau ir Jus, mieli Skaitytojai, dalintis savo prisiminimais apie LLD (LVKD) veiklą. Tokius atsiminimus mielai spausdintume „Aušroje“. Taip pat įdomios būtų nuotraukos, liudijančios mūsų vyriausios organizacijos veiklą. Gal kas turite savo archyvuose užfiksuotas suvažiavimų ar valdybų posėdžių akimirkas? Pasidalinkite su mumis. Šiais laikais nuotraukos lengvai kopijuojamos.

Prieš prasidedant Lenkijos lietuvių draugijos jubiliejui Suvalkų lietuvių „Ančios“ dainininkė Vanda Račienė nualpo. Deja, pasirodė, kad tai rimta liga ir medikams nepavyko jai padėti. Greitajai bevežant į Suvalkų ligoninę ji mirė. Ne tik suvalkiečius sukrėtė ši žinia, bet ir visus dalyvavusius Lenkijos lietuvių draugijos jubiliejiniame renginyje. Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės Vandos Račienės artimiesiems, suvalkiečiams, ypač Suvalkų skyriaus ansamblio „Ančia“ dalyviams.

Lenkijos lietuvių draugija