Irena Gasperavičiūtė

Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Į žengėme į advento laikotarpį sekmadienį melsdamiesi už a. a. Prelatą Edmundą Putrimą, o Seinuose už čia palaidotą garsų anykštėną vysk. Antaną Baranauską, minėdami jo 120-ąsias mirties metines. Apie šią asmenybę ir praėjus daugiau nei visam amžiui vis kalbama, leidžiamos knygos, rašomi straipsniai. Neabejotina, kad vyskupo įnašas į lietuvių tautos, tuo pačiu žmonijos, kultūrą yra reikšmingas. Šįkart sulaukėme ir Seinų savivaldybės indėlio įamžinant garsaus lietuvių poeto atminimą. Miesto burmistras žadėjo dar šiais metais išleisti proginę monetą su Antano Baranausko atvaizdu, padovanojo „Lietuvių namams“ paveikslą – vyskupo portretą trispalvės fone. Gaila tik, kad G. Jokūbonio sukurtas granitinis paminklas vis dar skendi tamsoje. Buvo gera proga pasitinkant svečius iš Anykščių pasigirti nauju apšvietimu. Deja, taip neįvyko. Manau, kad Seinuose minėtasis paminklas pats vertingiausias ir įdomiausias. Kita vertus, vargu ar šiame mieste yra buvusi kita tokios erudicijos, tokia kūrybiška asmenybė, su tokiu indėliu į literatūrą, kalbotyrą kaip Baranauskas. Smagu, kad minint Seinų vyskupo mirties metines „Lietuvių namų“ salėje susirinko nemažai žmonių. Būna, kad vertingi ir įdomūs renginiai beveik nesulaukia žiūrovų. Kita tema yra šv. Mišios dviem kalbomis. Kai kurie lietuviai piktinasi, kai vienintelės šv. Mišios lietuvių kalba būna sujungiamos su lenkiškomis, ir tada visai atsisako jose dalyvauti. Nepamiršikme, kaip sunkiai lietuviai kovojo už teisę meilstis gimtąja kalba šioje šventovėje. Būtų įdomu sužinoti Jūsų, mieli Skaitytojai, nuomonę šiuo klausimu.