Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvas

Lilija Valatkienė

2023 m. Lietuvoje istorinis įvykis – Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų.

Prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių.

Lemtingas kunigaikščio sapnas

Vilniaus teritorijoje žmonės gyveno nuo paleolito pabaigos. Tai buvo medžiotojai, atklydę į šią vietą paskui gauruotus raganosius ir mamutus. Jų kaulai, pradūlėję bene 14000 metų, XX a. buvo surasti viename seniausių Vilniaus mikrorajonų – Antakalnyje. Tačiau Vilniaus kaip sostinės istorija prasideda kunigaikščio Gedimino laikais. Apie tai pasakoja legenda, užrašyta XVI a. Lietuvos metraščiuose – praėjus dviem šimtams metų po Gedimino mirties.

Pasak jos, Gediminas, išvykęs medžioti, nakvynei apsistojo Šventaragio slėnyje. Ten jis susapnavo, kad ant kalno, tuomet vadinto Kreivuoju, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Pabudo iš miego kunigaikštis ir tarė savo žyniui, vardu Lizdeika: „Susapnavau keistą sapną.“ Ir nupasakojo viską, ką sapne regėjęs. Lizdeika buvo vyriausiasis pagonių kunigas. Jis Gediminui tarė: „Didysis kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia: sostinė čia stovės, o staugimas jo viduje – tai, kad jos garsas sklis po visą pasaulį.“ Ir didysis kunigaikštis Gediminas, subūręs žmones, įkūrė vieną pilį – Žemąją Šventaragyje, o antrąją – ant didelio kalno. Toms pilims jis davė Vilniaus vardą.

Ši istorija panaši į legendą apie Romos vilkę. Vilniaus įkūrimo legendą tyrinėjo profesionalūs mitologai Gintaras Beresnevičius ir Algirdas Julius Greimas. Pastarasis rašė: „Aš įsitikinęs, kad šituo mitu ir Vilniuje žmonės gyvena: su kokiu pasididžiavimu jie apie Vilnių kalba ir kaip tiki į Vilniaus misiją!“

Gedimino laiškas Europos miestams

Tačiau legendos ir liktų legendomis, jeigu jų nepatvirtintų dokumentuose minimi faktai. Svarbiausias Vilniaus – sostinės istorijos dokumentas yra saugomas Rygos Latvijos valstybiniame istorijos archyve. Tai valdovo Gedimino prieš 700 metų lotyniškai parašytas laiškas Europos miestams, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius.

„Lietuvos valdovo žodis pasauliui: atveriame mūsų žemę ir valdas kiekvienam geros valios žmogui“ buvo eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijoje vykusioje tarptautinėje parodoje, skirtoje Vilniaus 700 metų jubiliejui. Šis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas rašytas 1323 m. sausio 25 d. Juo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Laiškas itin svarbus, nes tai pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtas Vilnius. Gedimino laiškas lotynų kalba. Į Vilnių eksponuoti buvo atvežtas iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo Rygoje.

Trumpa istorija

Gediminas yra Trakų ir Vilniaus miesto įkūrėjas bei vienas pačių garsiausių senosios Lietuvos valdovų, gyvenęs 1275–1341 metais, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdęs 25-erius metus.

Lietuvos sostinę jis perkėlė iš Trakų į Vilnių. Garsėjo daugiau ne kaip karvedys, bet kaip diplomatas, atkreipęs į Lietuvą Europos dėmesį. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybines sienas ir įtakos sferą Gediminas išplėtė toli į rytus ir pietus. Jam valdant, prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvo prijungti Vitebskas, Voluinė, Kijevo Rusios žemės. Gedimino pasiųsta kariuomenė, žygiuodama į vakarus, buvo priartėjusi net prie Berlyno. Lietuvos valstybės plotas Gedimino laikais padidėjo dvigubai.

Būtent Gedimino laiškuose Vakarų Europai 1323 metais pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas, o šie pirmojo paminėjimo metai – 1323-ieji – laikomi Vilniaus įkūrimo data.

LDK didžiajam kunigaikščiui Gediminui istoriniame sostinės centre 1996 m. pastatytas paminklas. Jo autorius – Amerikos lietuvis skulptorius Vytautas Kašuba. Diplomato savybėmis garsėjęs valdovas savo krašte paliko nepaprastai gilų pėdsaką. Į Vilniaus Arkikatedros varpinės pusę atgręžta bronzinė LDK kunigaikščio Gedimino figūra vaizduojama greta žirgo. Kairėje rankoje jis laiko kalaviją, o dešinę pakėlęs laimina miestą.

Reikšmingiausi LDK pasiekimai Gedimino valdymo laikotarpiu

Panaikinta Lietuvos politinė izoliacija.

Žymiai sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galia.

LDK iš vidutinio dydžio valstybės tapo viena didžiausių Europoje.

Vilnius ėmė virsti europinio tipo miestu.

***

Gedimino bokšte – kunigaikščio laiškas

Vilniečių ir miesto svečių laukia ypatinga dovana – Vilniui minint 700-ąjį gimtadienį Gedimino pilies bokšte bus galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės, būtent nuo šio dokumento pradėta skaičiuoti Vilniaus istorija. „Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve jis atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą. Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sakė dr. Rūta Kačkutė.

Laiškas visuomenei pristatytas sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte. Gimtadienio proga šią dieną jį buvo galima išvysti nemokamai, vėliau – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą. Dokumentas saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų pabaigos veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.