Irena Gasperavičiūtė

„Lietuvių namų“ veikla

Prieš 24 metus iškilmingai buvo atidaryti Seinų „Lietuvių namai“, kurie per beveik ketvirtį amžiaus iš esmės pakeitė Seinų veidą. Ypač daug prisidėjo prie lietuvių saviveiklos atgimimo ir suklestėjimo. Šiuo metu juose veikia 6 saviveiklos ansambliai (dainų, šokių, teatro). Kiekvienais metais įvyksta ne mažiau kaip 15 koncertų (ar kitų renginių), čia vykdomi įvairūs projektai, skirti vaikams, jaunimui, senjorams.

„Lietuvių namuose“ savo būstines turi Šv. Kazimiero draugija, Lenkijos lietuvių draugija, čia kultūrinius renginius organizuoja tiek Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla, tiek paminėtos draugijos. Čia kiekvienais metais rengiamos parodos, dažniausiai atvežamos iš Lietuvos. Šio krašto lietuviai puikiai žino, kad „Lietuvių namuose“ gyvenimas verda. Tačiau mažai kas gilinasi, už kokius pinigus visa tai vyksta, iš ko apmokama už elektrą, kas ir iš kokių pinigų moka atlyginimus, už ką nuperkamas kuras pastatui šildyti. Visa tai eiliniam „Lietuvių namų“ lankytojui neprivalu žinoti, ypač kad lig šiol Vysk. Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“ Seinuose (toks keistokas ir keblus fondo, administruojančio „Lietuvių namus“, tikras pavadinimas) sekėsi puikiai su viskuo susitvarkyti.

Iš kur pinigai „Lietuvių namams“ išlaikyti?

Tiesą sakant, iš labai daug šaltinių. Pirmiausia, fondas vykdo komercinę veiklą, tad pajamas sudaro nuomos mokestis už patalpas LR konsulatui, pajamos iš viešbučio, kavinės nuomos mokestis ir salių nuomos įplaukos. Kitas šaltinis – projektinė veikla. Projektų paraiškos buvo teikiamos labai įvairioms institucijoms, t. y. Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai, Interreg programai (iš Europos Sąjungos lėšų), Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos programai ir kt. Iš projektinės veiklos yra labai ribotos galimybės panaudoti lėšas, jas galima skirti tik tam, kam numato projektas. Jei gautos lėšos kanceliarinėms prekėms, vadinasi, negali skirti sąskaitos už elektrą apmokėjimui ar darbuotojų atlyginimams, nors ir tam pinigai labiau būtų reikalingi. Žodžiu, teikiant projektus reikia atsižvelgti į donatoriaus prioritetus, o ne savo.

Per daugiau kaip 20 metų „Lietuvių namams“ sekėsi išsiversti, gal be didelės prabangos, bet direktorei Onutei Nevulienei pavyko atlikti nedidelius pastato remonto darbus, kur būtina užlopyti stogą ar pataisyti prakiurusius vamzdžius.

Pandemija ir infliacija

Koją pakišo pirmiausia 2020–2021 metų karantinas, kai iš esmės negalėjo vykti nei kultūrinė veikla, nei komercinė. Viešbutis stovėjo tuščias, kavinė neveikė. Pajamų nebuvo. Taip, Lenkijos valstybė parėmė pagal savo programą tuos komercinius vienetus, kurie nukentėjo labiausiai, bet tai buvo lašas jūroje, tiesa, padėjęs pralaukti tuos metus, bet tikrai neleidęs plėstis ar augti. Kita nelaimė – 2022-ųjų infliacija: elektros energijos, skystojo kuro kainų padidėjimas, minimalaus atlyginimo augimas. Ir visa tai po pandeminių metų!

Darbuotojai

„Lietuvių namams“ pasisekė pritraukti puikius ansamblių vadovus iš Lietuvos. Tai: Juozas Pileckas, Vytautas Gavutis, Arnoldas Beinaris, šokių ansamblio vadovė Kristina Brazienė, teatro Eugenijus Kaminskas. Vadovams atlyginama iš projektinės veiklos, konkrečiai iš Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos skiriamų lėšų. Tačiau „Lietuvių namų“ etatinių darbuotojų vis mažiau. Šiuo metu liko iš viso 4 etatai – techninio personalo (registratūros darbuotojai), administracijos (direktorė), kultūros skyriaus vedėjos. Nepasisekė išsaugoti ūkvedžio vietos. Dėl per mažo atlyginimo išėjus paskutiniam ūkvedžiui, fondas nebebuvo pajėgus įdarbinti kitą. Padėtis tokia, kad šiuo metu trūksta atlyginimams, pinigų pasiskolinama iš Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos, kuri turi rezervą atgavusi skolą iš miesto.

Žiūrint į perspektyvą, jei padėtis nesikeis, kultūrinis gyvenimas apmirs ar taps neįmanomas. Tarkim, dabar galima būtų teikti paraišką Interreg programai, iš kur „Lietuvių namai“ yra gavę paramos 3 projektams. Tai yra dideli projektai ir nemažos lėšos, tačiau reikia turėti 20 proc. savo įnašo. Ir kita problema – įgyvendinant projektą pirmiausia reikia išleisti savo lėšas, o Interreg grąžina 80 proc. išlaidų. Susidaro uždaras ratas: negali gauti pinigų, nes neturi pinigų…

Labai gaila, kas šiais metais Lietuvos kultūros taryba neskyrė lėšų „Lietuvių namų“ projektui, kuriame buvo numatyti pasiruošimas būsimai Dainų ir šokių šventei, valstybinių švenčių minėjimai ir pan.

„Lietuvių namams“ – ketvirtis amžiaus

Kai ketvirtis amžiaus žmogui, jis tik pradeda savo profesinį kelią, tačiau pastato metai skaičiuojami kitaip. Viešbučio standartai keičiasi iš metų į metus. Kas buvo prieš 24 metus gražu ir modernu, šiandien atgyvenę, susidėvėję. Žinoma, atlikti smulkūs remonto darbai (be jų neįmanoma), tačiau pagrindinė problema ta, kad ne kiekvienas viešbučio kambarys turi savo tualetą, dušą. Šiandieną tokių viešbučių nėra – tai bendrabučio (ne viešbučio) standartai. Todėl ir kainos atitinkamos. Kita vertus, viešbuty šiandien būtinas liftas, architektūros sprendimai, pritaikyti neįgaliesiems ir pan. Taigi tikėtis didelių pajamų iš viešbučio, jeigu nesikeis jo standartai, negalima.

Pateikiau tik nuotrupas Seinų „Lietuvių namų“ aktualijų, apie kurias per pastaruosius fondo tarybos posėdžius informuodavo „Lietuvių namų“ direktorė ir fondo valdyba.

„Tai per didelė Lietuvos investicija, kad dabar galima būtų užrakinti duris ir palikti sugriūti, – svarsto „Lietuvių namų“ direktorė Onutė Nevulienė. – Kita vertus, vietos visuomenei tikrai „Lietuvių namai“ yra reikalingi. Žmonės mielai ateina į repeticijas, renginius. Seinų lietuviai labai daug netektų, jei reikėtų atsisakyti šių kultūros namų.“

Priartėjome prie taško, kur reikia apsispręsti, kas toliau. Gal atsisakyti viešbučio, o jo patalpas skirti repeticijoms, draugijų archyvui ar muziejaus patalpoms, ir nesukti galvos dėl viešbučio generalinio remonto bei pritaikymo prie standartų? Tai vienas iš svarstytinų variantų. Tačiau tuomet reikėtų rasti nuolatinį „Lietuvių namų“ paramos šaltinį, kad galima būtų išgyventi metus iš metų.

Susitikimai Vilniuje

Į minėtus klausimus reikia rasti atsakymus. Tai paskatino prašyti susitikimo su užsienio reikalų viceministru Egidijumi Meilūnu. Seinų krašto lietuvių delegacija su juo susitiko kovo 7 d. Užsienio reikalų ministerijoje. Susitikime dalyvavo taip pat Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskienė, specialistės Violeta Raulynaitienė ir Laura Dylytė, Kultūros ir Švietimo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Buvo pristatyta Seinų „Lietuvių namų“ padėtis. Taip pat kalbėta apie lietuvių menės Seinų kunigų seminarijoje ateitį. Sutarta artimiausiu metu sugrįžti prie šios temos, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas pakvietė viceministrą Egidijų Meilūną į artėjantį Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos 20 metų jubiliejų.

Po susitikimo URM seiniškius priėmė LR Seimo narė, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Pasak Seimo narės, Lietuva neturi formulės, kaip galėtų paremti užsienyje esančias kultūros įstaigas, tačiau žadėjo artimiausiu metu surengti susitikimą užsienio reikalų, kultūros ir švietimo viceministrų lygmeniu ir padėti spręsti Seinų „Lietuvių namų“ problemą.