Rytis Motiejūnas

Pagaliau pakvipo pavasariu. Dangų raižo parskrendančių paukščių pulkai, nuslūgo šalnos ir praeitą savaitę nulijo šiltas lietutis. Peržiemojome…

Kai pasirodys šis rašinys, karas Ukrainoje jau bus peržengęs 400 dienų ribą. Šio tragiško įvykio metinės pažymėtos įvairiomis rinkliavomis ir atminimo mitingais, koncertais. Sostinėje šalia Arkikatedros riogso pamušto rusiško tanko likučiai.

Tai ukrainiečių „suvenyras“ mums. Lietuvių tauta nuoširdžiai rėmė ir remia kovojančius ukrainiečius, globoja tūkstančius karo pabėgėlių, atvykusių į Lietuvą. Tiesa, kažkas pabandė prie tanko dėti gėlių. Bet tokių tik vienetai, nors „modernieji“ nesusipratėliai ir nori tuo apkaltinti lietuvius. Ar tikrai sunku suvokti tai, kad gėles prie tanko neša ne lietuviai, o rusakalbių kolonistų, likusių čia nuo sovietmečio, vaikai ir anūkai? Juk Rygoje, kur rusakalbiai ir šiandien sudaro pusę gyventojų, šalia panašaus tanko skeleto (ukrainiečiai tokį „suvenyrą“ atvežė ir latviams) būta rimtų susistumdymų, o ir gėlių prinešta žymiai daugiau.

X X X

Svarbiausiu pastarųjų savaičių įvykiu Lietuvoje tapo savivaldos rinkimai. Jau galime ramiai įvertinti jų rezultatus. Kaip paprastai rinkimų vertintojai pasidalijo į dvi skirtingas stovyklas. Vieni dūsauja, kad šalyje niekas nepasikeitė ir viskas tik blogėja, kiti tikina, kad yra ir viltingų ženklų. Pesimistai sako, kad Lietuvoje įsivyravo keliasdešimt feodalinių vietos kunigaikštukų, ten jokia demokratija net nekvepia. Mat 26 savivaldybėse iš 60 merai buvo išrinkti iš karto, vienu turu. Priduriama, kad savo postus po antrojo turo išsaugojo iš viso net 38 pareigas ėję vadovai. Teiginys panašus į tiesą. „Ilgaamžiai“ Kauno ar Druskininkų vadovai, susirinkę ir daugumą vietų savivaldybėse (nors jų turėti balsai ir aptirpo), tikrai panašūs į kunigaikštukus. Prie jų dar reikėtų pridėti ir Širvintoms vėl vadovausiančią Ž. Pinskuvienę, ir „nepamainomą“ merą Šalčininkuose. Vadovaus savo rajonams taip pat Kazlų Rūdos, Rietavo, Molėtų ir kt., kurortinių Birštono, Palangos ir Neringos merai. Liko merais Jonavos ir Kauno rajonų vadovai. Bet ne visur merams pavyko išsaugoti savo kėdes…

Štai Klaipėdos meras V. Grubliauskas, buvęs liberalu, prieš rinkimus nutarė tapti socialdemokratu ir pabandė laimėti vėl. Klaipėdiečiai tokių viražų ilgamečiam miesto vadovui neatleido, ir jis nepateko net į antrąjį balsavimo turą. Tas pats ištiko ir Anykščių merą konservatorių. O ilgametis Alytaus rajono meras, irgi konservatorius, netikėtai pralaimėjo Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LŽVS) kandidatei. Pasunkinus ne/partiniams komitetams dalyvavimą savivaldoje, šiemet jie gavo mažiau merų kėdžių, tačiau jų vis tiek išrinkta nemažai, net 11. Rinkimuose savo partijas į priekį pabandė tempti ir Seimo nariai, tačiau tik viena iš jų laimėjo mero vietą. Taip nutiko Raseiniuose, kur meru tapo LŽVS narys, laimėjęs ten vienmandatėje apygardoje prieš 2,5 metų. Taigi Raseiniuose bus nauji Seimo nario rinkimai, nes LŽVS narys patikino liksiąs meru. Vienintelis rajonas, kur rinkimus laimėjo pats save išsikėlęs politikas, buvo Jurbarkas – čia nugalėjo dabartinis meras S. Mockevičius.

Apibendrinant visus rinkimų rezultatus, tenka pažymėti, kad valdžios partijos vietos rinkimus pralaimėjo. Opozicinės partijos laimėjo 34 merų postus, o valdžios partijos tik 14. Absoliuti lyderė čia yra Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), turėsianti 17 merų. Jie gavo ir daugiausia vietos deputatų vietų – 358, ir santykinai (balsai čia skaičiuojami skirtingai nei Seimo rinkimuose) daugiausia rinkėjų balsų, 17,45 %. Socialdemokratai turės savo atstovų visose Lietuvos savivaldybėse. Antroje vietoje liko valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 16,2 % rinkėjų balsų ir tik 239 deputatais. Bet jie turės tik 5 merus. Netikėtai neblogai pasirodė valdantysis Liberalų sąjūdis, gavęs beveik 7 % rinkėjų balsų ir turėsiantis 9 merus (135 deputatai), tiesa, nei vieno miestuose. Daugelio laidota R. Karbauskio LŽVS irgi turės 9 merus ir gavo 9,2 % rinkėjų balsų (185 tarybų nariai). Penkis merus laimėjo ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 6,7 % balsų ir 124 deputatais. Daugiau kaip 5 % balsų dar gavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškųjų šeimų sąjunga (LLRA) – 57 vietos ir partija „Laisvė ir teisingumas“, vadinamieji zuokininkai-žemaitaitininkai (55 deputatai).

Tikrais rinkimų nelaimėliais tapo Darbo partija, kuri be V. Uspaskicho nesugeba laimėti nieko. Abu jos pretendentai į merus pralaimėjo antrajame ture – Kėdainiuose Seimo narys Fiodorovas, o Ukmergėje buvęs jos meras R. Janickas. Beveik katastrofa ištiko ir Laisvės partiją, dažniausiai Lietuvoje girdimą kaip ginčytinų klausimų – kanapių dekriminalizavimo ar vienalytės partnerystės įteisinimo – propaguotoją. Pralaimėjo visi jos siūlyti merai, liko keletas deputatų dar poroje savivaldybių. A. Armonaitė gali guostis tik 9 vietomis Vilniaus mieste, kur, beje, jų idėjiniai broliai – Liberalų sąjūdis – negavo nieko.

Didžiausia intriga buvo sostinėje ir uostamiestyje. Klaipėdoje susirėmė konservatorius Seimo narys ir komitetinis Klaipėdos uosto vadovas, ir konservatorių kandidatas smarkiai pralaimėjo. Vilniuje jau nežinia kelintą kartą iš eilės kovon stojo buvęs meras A. Zuokas (pralaimėjęs dukart A. Šimašiui) ir buvusio mero A. Šimašiaus (šis nutarė nesikelti) pavaduotojas konservatorius V. Benkunskas. Nedideliu atotrūkiu nugalėjo konservatorių atstovas – skirtumas siekė maždaug 12 tūkst. rinkėjų balsų. Trečiąkart pralaimėjęs mero rinkimus A. Zuokas jau pareiškė, kad daugiau nebandys tapti meru, o kandidatuosiąs į Seimą. Ką gi, jo galimybės neprastos – Vilniuje yra 13 vienmandačių rinkimų apygardų, belieka išsirinkti tą, kur galima gauti daugiau balsų… O konservatoriai, gavę 19 vietų iš 51 sostinės savivaldybėje, žada kviesti į koaliciją socialdemokratus (4 vietos) ir laisviečius (9 vietos).

X X X

Kaip buvę Seinų ir Punsko krašto kaimynystėje esančiose savivaldybėse? Didžiojoje Suvalkijos ir Dzūkijos dalyje nugalėjo socialdemokratai. Jie turės savo merus Alytaus ir Marijampolės miestuose, Vilkaviškio, Šakių, Alytaus, Prienų rajonuose bei Birštone. Beveik visur (išskyrus Šakius) pergalę jie pasiekė jau pirmajame ture. Keturis merus (Druskininkuose, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje bei Varėnoje) laimėjo komitetai. Lazdijuose susigrūmė buvęs meras A. Margelis ir dabartinė merė A. Miškinienė, dabar atstovaujanti S. Skvernelio Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Laimėjo merė, tiesa, po dviejų balsavimų.

X X X

Žinoma, didžiausiu netikėtumu tapo rinkimai Vilniaus rajone. Čia pirmąkart atkurtosios Lietuvos istorijoje pralaimėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) kandidatas. Į antrąjį balsavimo turą išėjus LLRA ir Lietuvos socialdemokratų kandidatams, laimėjo pastarasis. Beje, abu kandidatai yra lenkai. Kol politologai spėja šio įvykio priežastis, rezultatą galima paaiškinti paprasta aritmetika. Daug metų Vilniaus rajone laimėdavo LLRA, gaudavusi absoliučią daugumą balsų. Tas pats įvykdavo (ir tebevyksta) Šalčininkuose, kur lenkai sudaro beveik 80 % rajono gyventojų. Tačiau sostinės apylinkėse vyko urbanizacija, iš jos į priemiesčius kėlėsi vis daugiau naujakurių, dauguma lietuvių. Ir paskutinis Lietuvos gyventojų surašymas 2021 m. parodė, kad Vilniaus rajone lenkai jau nesudaro pusės gyventojų.

Žinoma, kad visagalis LLRA valdymas ir savų draugų bei bičiulių vyravimas daug kam pabodo. Tačiau nereikia perdėti kalbant apie vietos lenkų rinkėjų modernėjimą. Juk ne veltui socialdemokrato lenko pergalę nulėmė lietuviškiausių apylinkių balsai, nusvėrę svarstykles maždaug 500 balsų persvara. LLRA vadovas V. Tomaševskis rinkimų rezultatus apskundė ir toliau pasakoja pasakas apie tai, kaip lietuviai šauliai neva gąsdino lenkus rinkėjus. Tačiau jo pralaimėjimas jau yra įvykęs faktas. Nereikia pamiršti, kad ir karas Ukrainoje nepridėjo populiarumo tomaševskininkams, dar visai neseniai įžūliai vaikščiojusiems į sovietinių karo veteranų mitingus su rusiškomis Georgijaus juostelėmis. Kaip keisis situacija, sunku nuspėti. Nors LLRA ir pralaimėjo mero rinkimus Vilniaus rajone, ji turi 18 deputatų vietų, o socialdemokratai tik 7 (dar 6 vietas vadinamųjų dešiniųjų koalicija). Naujasis meras turės parodyti didelius diplomatinius gabumus, bandydamas susitarti su oponentais…

X X X

Rinkimai baigėsi. Kitąmet jų Lietuvoje bus net treji – Prezidento, Europarlamento ir Seimo. Turbūt reikėtų sutikti su Prezidento nuomone, kad didesnis nei paprastai rinkėjų aktyvumas rodo piliečių sąmoningumo augimą. Jei žmonės ateina balsuoti, jiems rūpi ne tik visos šalies, bet ir savo kaimo, miesto ar rajono ateitis. Tai teikia vilties, kad palengva bus pasiektas toks lygis, kai kiekvienas pilietis turės ne formalią, o tikrą pasirinkimo galimybę!