Irena Gasperavičiūtė

Šventės gena šventes, o gyvenimas eina savo vaga. Vis dar pavasaris džiugina stebuklais: nužydusius krokus keičia žibuoklių kilimai ar sprogstantys magnolijų pumpurai. Tai tarytum atlygis už žiemą kęstus vargus.

Pavasarį ir visuomenėje gyvenimas bunda – vyksta įvairūs konkursai, koncertai. Atvelykio sekmadienį Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija surengė tradicinę Velykinio meno parodą. Dar šį mėnesį vyks LLD rengiami Vaikų teatrų festivalis, lietuvių kalbos konkursas.

Praėjęs mėnuo ypač jaunimui – išskirtinis ir įsimintinas. Per spaudą ir ypač per socialinius tinklus toli nuskambėjo, kad Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus krepšininkai tapo Palenkės vaivadijos čempionais. Ar tai svarbus įvykis? Žinoma. Svarbu didžiuotis ta bendruomene, su kuria tapatiniesi. Tai viena iš sąlygų išlikti. O jei kalbame apie išlikimą, tai tikriausiai visi pamename, kad 2021-aisiais po 10 metų vyko visuotinis gyventojų surašymas. Aišku, buvo klausiama ir apie tautybę. Ilgai užtruko rezultatų skaičiavimas. Kol kas pasirodė tik skaičiavimų anonsas. Kai tik bus išsamūs rezultatai, būtinai juos aptarsime ir „Aušros“ puslapiuose. Kartais susidaro įspūdis, kad pas mus įsijungęs nutautėjimo pagreitis, ypač išvykus iš savo kiemo į kokį nors miestą, kad ir Suvalkus. Visai neretas reiškinys, kai abu tėvai lietuvių tautybės, o su savo vaiku bendrauja lenkiškai ir nenori leisti į Suvalkuose puikiai veikiantį lietuvių vaikų darželį. O Varšuvoje veikiančioje šeštadieninėje mokyklėlėje šiuo metu daugiau kaip 60 vaikučių, iš mūsų krašto ją lanko dviejų šeimų atžalos. O taip mėgstame pasididžiuoti savo tvirtu tautiškumo stuburu…