Irena Gasperavičiūtė, „Aušros” redaktorė

Jau beveik įpusėjome 2023-iuosius. Neįtikėtina! Laikas vadovaujasi savais dėsniais. Ir kiekvieni metai, atrodo, pagreitina laiko tekėjimą. Birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Birželio 1-ąją švenčiame Vaikų gynimo dieną, vėliau Tėvo dieną, o mėnesiui įpusėjus, birželio 14-ąją, minime Vilties ir gedulo dieną. Tai tremties į Sibirą pradžia. Atėjus pirmajai sovietų okupacijai 1941 m. naktį iš birželio 13-osios į 14-ąją pradėta masiškai vežti Lietuvos gyventojus į tolimąją Šiaurę. Šią dieną paprastai paminime mokyklose. Svarbu neužmiršti tautai reikšmingų datų – kol atmintis gyva, tol mes esame.

Šie metai paskelbti Dzūkijos metais. Lietuvių kalbos institutas jiems paminėti surengė Merkinėje konferenciją. Dalyviai išsakė susirūpinimą dėl dzūkų tarmės nykimo. Tai ypač susiję su demografiniais procesais – nyksta Lietuvos kaimas. Nyksta tarmė ir mūsų krašte, tik ne dėl lietuvių bendrinės kalbos, o lenkų. Vis labiau į mūsų gražią dzūkišką šneką braunasi ne tik lenkiški žodžiai, bet ir sakinių konstrukcijos, perimamas visas garsynas. Pernai atgaivinome kažkada „Aušroje“ buvusią „Kalbos kertelę“, taigi raginčiau ne tik pasiskaityti, bet ir vadovautis jos patarimais. Konferencijos metu sužinojome, kad Lietuvių kalbos institutas ėmėsi iniciatyvos parengti Lenkijos lietuvių tarmės žodyną. Manau, mums visiems bus įdomus šis leidinys.

Ukrainoje tęsiasi karas. Rusai sunaikino Kachovkos hidroelektrinę. Vanduo užlieja gyvenvietes, tūkstančiai žmonių evakuojami. Kiek šis rusų žiaurus žingsnis nusineš nekaltų aukų, dar neaišku…