Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

2023 m. birželio 9-osios vakarą į Punsko skanseną sugužėjo visi neabejingi klojimo teatro judėjimui, mat tądien Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras šventė savo 65-ąjį gimtadienį. Kiekviena proga susitikti su žiūrovais – ypatinga ir svarbi artistui. Jubiliejaus proga sumanėme paieškoti šiek tiek įdomesnių minėjimo formų ir žiūrovus įtraukti į teatrinį veiksmą.

Skanseno kiemas tapo „Gyvojo teatro muziejumi“. Aktoriai tarsi užmigdytos marionetės saugojo sukurtas instaliacijas, kurios žiūrovams atgydavo atlikus tam tikrą užduotį. Tokia šiek tiek netradicine forma norėjome papasakoti apie mūsų teatro istoriją, jo kūrėjus, pristatyti repertuarą, aktorius, prisiminti gastroles, apdovanojimus, leisti nusifotografuoti su teatriniais kostiumais. Norint patekti į muziejų reikėjo susimokėti. Bilieto kaina – nuoširdi šypsena. Nepaprastai smagu, kad susirinkusieji įsitraukė į šį žaidimą – noriai lankė parodas-instaliacijas, mielai išklausydavo aktorių pristatomų istorijų, noriai fotografavosi. Skanseno kieme virė gyvenimas: žmonės bendravo, juokėsi, šnekučiavosi. Skanseno kluone visų laukė filmo „Punsko lietuvių kultūros namai. Žmonės“ ištrauka, pasakojanti apie klojimo teatro kūrybos ir darbo procesą. Žiūrovas scenoje pamato tik galutinį „produktą“, tačiau pats įdomiausias gyvenimas verda užkulisiuose, repeticijų metu, gastrolėse.

Atėjo laikas sceną užleisti aktoriams – juk jie mėgėjų teatre patys svarbiausi. Šiemet klojimo teatro dalyvių gretose 14 artistų (pristatysiu juos, kaip ir renginio metu, su tam tikra humoro doze): Rūta Burdinaitė – teatro veteranė, visų galų meistrė – žurnalistė, bibliotekininkė, šokėja, režisierė, keistų daiktų kolekcionierė, aštrios plunksnos ir žodžio mėgėja; Darius Vaina – teatro senbuvis, kuriam nebaisūs pagrindiniai ir keistoki vaidmenys, vienas pirmųjų išmokstantis tekstus ir, svarbiausia, mūsų teatro uolus vairuotojas, profesionalus beržų šakų kirtikas ir vinių kalėjas; Darija Vyšniauskienė – teatro dama, visuomet elegantiška, pasipuošusi ir, svarbiausia, niekad nevėluojanti į repeticijas, Elvio Preslio ir Butkutės gerbėja, kuriai vaidinti – malonumas; Alicija Kraužlytė – teatro bitelė, visuomet darbšti, kruopšti, atsakinga, 1993 m. dailiojo žodžio konkurso laureatė, ilgaplaukė ir balsingoji šokėja; Arnoldas Vaznelis – teatro filosofas, juodojo humoro mėgėjas, visuomet paslaugus, muzikų spektakliams kūrėjas, dažnai plaunantis rankas ir nešiojantis „kroksus“, balsingas smuikininkas ir „komedijos karalius“; Irena Lila – rūpestingoji katinėlių, šunelių, vorelių ir viso, kas gyva, bičiulė, viską kruopščiai sudėjus, sulyginus, surepetavus, supakavus, suskaičiavus, kartais į repeticiją pavėlavus; Tomas Žilinskas – teatro bosas, visada išsidabinęs, išsikvėpinęs, plaukus susistatęs, nagingas, linksmybių, išdaigų ir gražių panelių mėgėjas; Teklė ir Jurgis Paransevičiai – pati nuostabiausia, šauniausia, teatrališkiausia šeima Punske, klojimo teatro vinis, siela, neblėstanti energija; Teklytei duotos auksinės rankos ir širdis, o Jurgiui – auksinis protas ir rimtis; teatro filmuotojai, fotografuotojai, siuvėjai ir nenuilstantys optimistai; Daiva Grigutytė – „Kregždutės“, vėliau „Kregždės“ lizde auginta, visad besišypsanti, po pasaulį skrajojanti, būsima kriminalistė, kuriai nesvarbu, ar kojas lūžus, ar ranka – teatre ji bus visada; Simona Zubavičiūtė – balsingoji „Kregždė“ iš Seinų, rožinės spalvos gerbėja, kuri renginyje nedalyvavo, nes graužė knygas prieš egzaminus; Aldutė Vaičiulytė – teatro psichologė, debiuto metu laimėjo geriausios aktorės diplomą, labai pareiginga, energinga ir nuolat visko klausinėjanti; Justas Bliūdžius – aktorius, kuris repeticijas lanko jau metus laiko o dar jokiam spektaklyje nevaidino, žavus suvalkietis, visų ligų gydytojas, vienos pirmųjų klojimo teatro aktorių – Angelės Šliaužienės anūkas. Kadangi Justas šįkart skanseno scenoje debiutavo, tai kartu su juo vedėme kitą renginio dalį – viktoriną.

Pagalvojome, kad visai smagu būtų pažaisti su žiūrovais ir patikrinti jų žinias apie klojimo teatrą, įsitikinti, ar įdėmiai lankė „Gyvojo teatro muziejaus“ ekspozicijas. Ekrane pasirodė 25 klausimai su 3 atsakymų variantais. Tiems, kurie pirmieji teisingai atsakydavo į klausimą, įteikdavome jubiliejinį klojimo teatro molio medalį, kurį sukūrė tautodailininkas Vidas Radzevičius. Taigi šioje renginio dalyje patikrinome ir įsitvirtinome pagrindines informacijas. Įdomu, ar skaitytojai žino, koks buvo pirmas klojimo teatro spektaklis? Atsakymas – S. Kymantaitės-Čiurlionienės komedija „Kuprotas oželis“, kurią 1958 m. režisavo Juozas Vaina. Kelios įdomybės: klojimo teatro dalyviai pirmą kartą į Lietuvą vaidinti išvyko 1990 m. (traukiniu per Kuznicą Bialostocką, Gardiną į Vilnių, o iš ten į Paragius), daugiausia pastatymų (net 4) sulaukė Keturakio „Amerika pirtyje“, aktorių gretose daugiausia buvę Onučių ir Juozų, klojimo teatras pastatęs 55 spektaklius, 2007 m. išleidęs knygą „Lošimai kluoni“, Dainų šventės Teatro dienoje dalyvavo 3 kartus (tai vienintelis užsienio lietuvių teatras, dalyvaujantis Dainų šventėje), populiariausia aktorių pavardė – Grigučiai, daugiausia vaidmenų (net 33) sukūrė Rūta Burdinaitė, artistų gretose daugiau buvo vyrų (tarp 157 net 92 vyrai), teatras gastroliavęs JAV ir Kanadoje, 3 kartus Klojimo teatrų festivalio metu vyko ir didžioji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė, populiariausi statomi dramaturgai tai Balys Sruoga, Žemaitė ir Kazys Binkis, klojimo teatro gretose net 5 buvę jaunių teatro „Kregždė“ aktoriai, su Agluonėnų klojimo teatru draugystės 20-mečiui buvo pastatytas bendras spektaklis, daugiausia „Melpomenės drugelio“ statulėlių pelnę Rūta Burdinaitė, Donatas Ališauskas ir Darius Vaina, daugiausia kartų vaidintas spektaklis – K. Binkio satyra „Kriaučius Motiejus“. Šį spektaklį suvaidinome ir jubiliejaus proga, tik šįkart talkon pasikvietėme publiką. Aktoriai, pasipuošę naujais teatro marškinėliais, vaidino lydimi publikos dainavimo, garsų ar judesių pamėgdžiojimo. Nepaprastai gera, kad žiūrovai taip smagiai įsijungė į šį procesą. Džiaugsmas spindėjo ir jų veiduose, ir akyse.

Jubiliejaus metu padėkojome buvusioms teatro vadovėms Teresei Vainienei, Jūratei Kardauskienei ir Teklei Paransevičienei, kurios, suprasdamos teatro svarbą ir reikšmę mūsų krašte, ilgus metus nešė teatrinę šviesą, burdavo žmones, vaidindavo, išlaikė tradiciją. Ačiū joms už tai. Padėkos žodžius teatro žmonėms skyrė ir Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Renginį vainikavo sveikinimai, dovanos, apkabinimai, džiaugsmai. Klojimo teatrą pasveikinti atvyko ne tik mūsų kaimynai – Seinų, Suvalkų ar „Kregždės“ teatralai, bet ir teatrų vadovai, savų artistų lydimi, iš Jurbarko, Anykščių, Rudaminos, Kalvarijos, Skapiškio, linkėjimus atsiuntė prof. Petras Bielskis, prof. Rimantas Balsys, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos mėgėjų teatrų sąjunga. Dėkojame visiems atvykusiems, bičiuliams, žiūrovams bei šventės rėmėjoms: LR vidaus reikalų ir administracijos ministerijai bei LR užsienio reikalų ministerijai („Globali Lietuva“)