Petras Maksimavičius

Netrukus sukaks metai, kai nesibaigia ginčas dėl baltarusių kalbos mokymo Hainuvkos (Hajnówka) 2-ajame licėjuje. Tai viena iš dviejų vidurinių mokyklų (antroji veikia Bielsk Podlaski), kur Lenkijoje gyvenantys baltarusiai gali mokytis gimtosios kalbos. Tiesa, reikia pabrėžti, kad baltarusiai neturi tokių mokyklų kaip Lenkijos lietuviai, kur būtų galima beveik visų dalykų mokytis gimtąja kalba. Todėl dažnai sakome, jog lietuvių švietimo modelis Lenkijoje yra išskirtinis. Jau mano minėtoje Hainuvkoje baltarusių kalba dėstoma kaip privalomas dalykas. Neseniai tie mokyklos statute įrašyti žodžiai – „privalomas dalykas“ – tapo konflikto priežastimi. Mano įsitikinimu, priežastys tikriausiai yra gilesnės, o baltarusiams esą dėl ko nerimauti.

Pradžioje truputis istorijos. Patys baltarusiai mokyklos interneto svetainėje rašo, kad šios švietimo įstaigos istorija prasidėjo 1949 m., kai Hainuvkoje buvo įkurta pagrindinė ir vidurinė mokykla baltarusių dėstomąja kalba. Tuomet veikė apie 50 baltarusiškų mokyklų (tarp jų dvi vidurinės). Nuo 1963 m. Hainuvkoje veikiantis licėjus pradėjo sparčiai plėstis. Daugėjo mokinių. 1988 m. buvo trys pirmos klasės, 1993/94 mokslo metais – keturios, o dar po metų – penkios. Mokyklos kūrėjai pabrėžia, kad sėkmingą jos plėtrą lėmė taip pat intensyvus kultūrinis gyvenimas bei tuo metu šioje Europos dalyje vykę demokratėjimo, tautinio tapatumo paieškos procesai. Kūrėsi meno kolektyvai – šokių, vokaliniai, muzikos… Mokiniai ne kartą laimėdavo įvairiuose festivaliuose visos Lenkijos mastu ir taip populiarindavo baltarusių kultūrą, sulaukdavo visuomenės palaikymo. Apie 1991 m. mokykloje pradėjo dirbti daug jaunų, gerai išsilavinusių pedagogų, kurie pakeitė vyresniosios kartos atstovus. Tuo metu pradėti statyti licėjaus pastatas, sporto salė. Naujos patalpos leido į mokyklą priimti daugiau mokinių ir plėsti profilinį mokymą: biologijos ir chemijos, matematikos ir fizikos, humanitarinį. 1993 m. Baltarusių sąjungos pirmininko Eugeniušo Vapos (Eugeniusz Wappa) iniciatyva licėjuje įkurtas Baltarusių reikalų klubas, kuris pradėjo plačiau diskutuoti visais baltarusių reikalais, ieškoti įvairių problemų sprendimo būdų.

Taigi, kaip matome iš šios trumpos istorijos apžvalgos, licėjus veikia 7 dešimtmečius. Net nekyla abejonių, kad jo veikla prisidėjo prie baltarusių kalbos ir kultūros populiarinimo, taip pat visą laiką mokykla pasižymėjo aukštu mokymo lygiu. Taigi kas nutiko, kad praėjus daugeliui dešimtmečių tik dabar kilo ginčas, kuris ilgainiui gali užbaigti gražią šios švietimo įstaigos istoriją? Net jeigu mokykla ir nebus uždaryta, jos veidas ir reikšmė baltarusiams labai pasikeis.

Ginčas prasidėjo tuo, kad dalis šios mokyklos mokinių tėvų pateikė pareiškimus mokyklos vadovybei, jog nebenori, kad jų vaikai mokytųsi baltarusių kalbos kaip privalomo dalyko. Tuo tarpu vadovybė atsakė, kad mokyklos statutas tokios galimybės nenumato ir kiekvienas jos mokinys privalo mokytis baltarusių kalbos, o per abitūrą laikyti šios kalbos egzaminą. Kitaip sakant, jeigu tėvai nenori, kad jų vaikai mokytųsi baltarusių kalbos, gali vaikus leisti į šalia veikiantį lenkišką licėjų.

Mums, lietuvių tautinės mažumos atstovams, labai paprasta suprasti mokyklos vadovybės poziciją. Visų pirma jei baltarusių kalbos mokymas taps neprivalomas, iš karto smuks jos prestižas. Lygiai toks lietuvių kalbos kaip neprivalomo dalyko mokymo modelis buvo ir yra praktikuojamas kai kuriose mūsų krašto mokyklose, ir žinome, kad geresni rezultatai visuomet pasiekiami mokantis gimtosios kalbos lietuviškose klasėse. Kiek teko girdėti, panašūs procesai kaip Hainuvkos baltarusiškame licėjuje jau vyksta taip pat mūsų mokyklose – vis daugiau atsiranda norinčiųjų lietuviškų klasių mokinius perkelti į lenkiškas klases.

Hainuvkoje padėtis dar įdomesnė. Mieste veikia lenkiška vidurinė mokykla, tačiau dalis tėvų nenori į ją perkelti savo vaikų. Jie tik reikalauja, kad būtent licėjuje su privaloma baltarusių kalba būtų sudaryta galimybė pasirinkti – mokytis jos arba ne. Baltarusių tautinės mažumos atstovai pabrėžia, kad per visą mokyklos veiklos istoriją tik dabar atsirado tokie reikalavimai, o daugiau kaip 70 metų tokių problemų jie nepatyrę.

Prisipažinsiu, kad ir manęs neįtikina tėvų argumentai, kai jie sako, jog nenori savo vaikų perkelti į lenkišką licėjų, kadangi baltarusiškame geresnės mokymosi sąlygos ir didesnis mokomųjų dalykų išplėstiniu lygmeniu pasirinkimas. Tai ar tikrai labai trukdo baltarusių kalbos privalomas mokymas? O gal kaip tik papildomos kalbos mokymasis didina mokinių gebėjimus mokantis kitų dalykų? Mūsų švietimo istorija rodo, kad būtent taip ir yra. Tai ne geri norai ar savo gimtosios kalbos idealizavimas – tai rodo statistika. Kuo baigsis konfliktas Hainuvkoje, kol kas sunku pasakyti. Tačiau jis bus pamokantis ir mums, kadangi panašūs procesai gali greit paspartėti ir mūsų mokyklose.

Hainuvkoje kol kas aiškinamasi, kiek svarbus mokyklos statutas, kuriame numatyta, kad baltarusių kalbos mokymas yra privalomas kiekvienam šios mokymo įstaigos mokiniui, o kiek savivaldybės dalies politikų ar valstybinių institucijų atstovų aiškinimai, jog tėvų pasirinkimas leisti savo vaiką į vieną ar kitą valstybinę mokyklą negali būti ribojamas ir valstybinė mokykla juos turi priimti. Tačiau užmirštama vieną esminį dalyką. Hainuvkos 2-asis licėjus įkurtas ir visų pirma veikia dėl to, kad užtikrintų baltarusių tautinei mažumai galimybę bent minimaliai mokytis gimtosios kalbos, ir nevertėtų įvairiais būdais šios teisės riboti. Tokią nuomonę 2022 m. lapkričio 22 d. pareiškė licėjaus tėvų taryba. Taip pat 17 įvairių su baltarusių tautine mažuma susijusių organizacijų ir kultūros įstaigų kreipėsi į Švietimo ministeriją bei Balstogės švietimo kuratoriją, prašydamos nereikalauti, kad būtų pakeistas mokyklos statutas, leisiantis įtvirtinti nuostatą, jog baltarusių kalbos mokymas nėra privalomas visiems šios mokyklos mokiniams. Peticijoje pabrėžiama, kad daug kartų buvo bandoma kalbėtis su Švietimo ministerijos ir Balstogės švietimo kuratorijos atstovais, tačiau šios diskusijos nedavė jokių teigiamų rezultatų. „Negalime leisti, kad primesti iš išorės sprendimai, įgyvendinami nepaisant vietos bendruomenės nuomonės, palaidotų keliasdešimties metų įdirbį, sustabdytų baltarusių tautinės mažumos Lenkijoje raidą ir sunaikintų jos švietimą“, – rašoma kreipimesi.

Hainuvkoje gyvenantys baltarusiai džiaugiasi savivaldybės, kurioje sudaro daugumą, palaikymu. Tačiau neoficialiai pabrėžia, kad šis sumanymas susilpninti baltarusiško licėjaus veiklą ir daryti įtaką visai baltarusių bendruomenei kilo būtent savivaldybėje. Dalis jos tarybos narių, pasitelkę valstybines institucijas, bando pabloginti baltarusių tautinės mažumos padėtį.