Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Tikėtina, kad šį „Aušros“ numerį gausite jau po lietuviškų mišių atgavimo Seinų bazilikoje 40-ojo jubiliejaus – spalio 16 d. Praėjusį sekmadienį ta intencija buvo atnašaujamos šv. Mišios Seinuose. Minėjimas (konferencija ir meno programa) vyks lapkričio 12 d. „Lietuvių namuose“. Dalyvaukime kuo gausiau – tai mums, lietuviams, labai svarbus įvykis. Kai turėsime daugiau informacijos, pranešime. Taip pat galite pasitikrinti internetinėje „Aušroje“ (www.e-ausra.pl).

Seinų lietuvių kovos dėl savo teisių bažnyčioje rodo žmonių stiprią valią, sąmoningumą, tautinį tvirtumą bei drąsą. Nors išlikę labai daug kovotojų dėl lietuviškų mišių pasakojimų ir liudytojų prisiminimų, tik jie vieni žino, kaip buvo engiami, žeminami ir ką reiškia tai patirti. Reikia turėti omeny, kad žmonėms tiek tikėjimas, tiek jų tautinė prigimtis buvo svarbu. Šie sunkūs seiniškių išbandymai veikė dvejopai. Vieni, kuriems buvo sunku atlaikyti spaudimą ir užgauliojimus, greitai nutautėjo, o kitus ta patirtis užgrūdino taip, kad jie iki šiandien sugeba ginti savo teises. Gal dėl to po 85-erių metų pertraukos Seinuose buvo įmanoma įkurti lietuvišką mokyklą. Gal dėl to Žagarių bažnytėlėje kilus grėsmei, kad bus panaikintos lietuviškos mišios, aplinkinių kaimų tikintieji greitai susiorganizavo ir per porą dienų surinko protesto parašus. Matyt, atminimas to, kas vyko prieš 40 metų, vis dar gyvas ir rodo pavyzdį, kad nereikia pasiduoti, kai pažeidžiamos mūsų teisės.

Liūdna tai, kad šiuo metu seiniškiai tikintieji neturi savo lietuvio kunigo, kad dažnai jų nuomonės parapijoje nepaisoma ir kad vis dar kyla problemų norint įamžinti kultūros paveldą.