Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Įvairiai žmonės vadina mūsų buvimą šioje žemėje: vieniems tai kelionė, kiti sako, kad tai ieškojimai, tretiems – kančia ar pareiga, dar kitiems – džiaugsmas. Gal ne kiekvieną dieną susimąstome apie gyvenimo prasmę, tačiau atėjus Vėlinėms, kai degame žvakutes savo artimiesiems ar buvusiems kaimynams, tikrai pagalvojame, kur link einame.

Ar kada nors kas uždegs žvakutę ir ant mūsų kapo? Ir kokia juokinga pasirodo tada spintoje dar viena pora madingų naujutėlaičių batų… Tikriausiai ne vieną tokios mintys apninka. Ir nors nenorime kasdien mąstyti apie mūsų laikinumą šioje žemėje, vis tiek vertėtų gal ir dažniau tai prisiminti, kad materialumas, kuris šiais laikais plūsta iš visų pusių, neužvaldytų mūsų protų.

Punsko ir Seinų krašte tradiciškai Vėlinių išvakarėse arba keletą dienų po švenčių rengiami Vėlinių koncertai, kurių metu prisimenama, kokius ženklus po savęs palikę mūsų visuomenei brangūs žmonės. Šiame „Aušros“ numeryje siūlome pasiskaityti Punsko Vėlinių koncerto minėtuves, o kitame numeryje spausdinsime Seinų „Lietuvių namuose“ lapkričio 5 d. paminėtų žmonių biografijas. Vėlinių koncertų tradicija gana išskirtinė, stipriai palaikanti bendruomeniškumo jausmą. Manau, kad ypač dabar, kai vis daugiau susvetimėjimo, renginiai, kur susirenka žmonės pabūti ir prisiminti pažįstamus išėjusiuosius, yra labai reikalingi.

Kitą savaitgalį Seinuose labai svarbus renginys – lietuviškų šv. Mišių sugrąžinimo į Seinų baziliką 40 metų jubiliejus. Kai ši „Aušra“ Jus pasieks, bus jau po renginio, tačiau dar kartą raginu – dalinkitės savo atsiminimais, kas žinote iš tėvų pasakojimų apie tai arba patys dalyvavote ir matėte.