Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Palydime 2023-iuosius su viltimis ir svajonėmis, su atliktais prasmingais ar tik su planuojamais atlikti darbais. 2023-ieji ir darbingi, ir keisti. Keisti ypač Seinuose, kurie „iki dantų apsiginklavo“ granito paminklais ir lentomis. Ypač šiandienos kontekste, kai ant Seinų kunigų seminarijos sienos neįmanoma pakabinti atminimo lentos Vincui Kudirkai, kai Seinų bazilikoje neleidžiama įamžinti kovojusiųjų už lietuviškas mišias atminimo, ypač prasmingas atrodė lietuvių kalbos sugrąžinimo į Seinų baziliką 40 metų jubiliejaus minėjimas.

Ta proga Elenos ir Algirdo Nevulių finansuota atminimo lenta giesmininkams, pagalbininkams ir Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II guli „Lietuvių namuose“ ir lauks, kada jai bus leista patekti į šiai lentai skirtą vietą Seinų bazilikoje. Esu įsitikinusi, kad teisingumas visada laimi. Tai rodo ir mūsų tautos istorija. Reikia tik neišsižadėti savo principų ir vertybių. Galvą lenkiu prieš lietuvius patriotus, kurie prieš 40 metų Seinų bazilikoje gynė gimtąją kalbą, o šiandien – Žagarių bažnytėlės tikinčiuosius, ginančius savo teises į gimtąjį žodį šioje šventovėje.

Nesinori minorine gaida baigti paskutinio šių metų žodžio skaitytojams, tad pasitelksiu Janinos Aleksaitės poezijos posmą:

Kaip angelo sparnai

Mus gaubia

Apsnigtos eglaičių šakos

Kai einame Kalėdų pasitikt

                      Varpeliai gaudžia širdyje

                      O tolumoj devyniaragis elnias matos

                      Kaip saulę devynragėj pynėje

                      Pasauliui neša

                      Kad džiaugsmas gimtų manyje ir tavyje

Linksmų Jums šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!