Irena Gasperavičiūtė, „Aušros“ redaktorė

Prasidėję naujieji, kaip gyvenime būna, atneša ir gerų, ir gąsdinančių naujienų. Sausio gale Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje vyksta viena gražiausių švenčių – Šimtadienis. Šventiškai pasipuošusių jaunų žmonių nuotraukos praskaidrina ir mūsų žurnalo rimtoką turinį.

O gąsdinančios žinios – netikrumas dėl „Aušros“ ir kitų leidinių finansavimo šiais metais. Iš Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos sužinojome, kad neskirta „Aušros“ ir „Aušrelės“ projektui tiek, kiek prašyta. O Lietuvoje panaikinus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą dar nebaigė įsikurti Medijų rėmimo fondas ir projektų konkursą geriausiu atveju galės paskelbti tik vasario pabaigoje. Taigi vėl netikrumas. Projektai, projektukai…

Gausi paramą ar negausi? Išgyvensi dar vienus metus? Ar reikės karpyti išlaidas? O kur karpyti, kai iš metų į metus jau tiek nukarpyta, kad nėra ką kirpti? Ir taip kiekvienąkart. Darbuotojų atlyginimai – minimumai, ir tai daugiausia tik puse etato dirba. Ne tik „Aušra“ taip gyvena. Finansavimas per projektus vyksta daug kur nevyriausybinėse organizacijose. Taip gyvena ir Seinų „Lietuvių namai“: kiek užsidirba iš viešbučio ir nuomų administracijos darbuotojams, o visa kultūrinė veikla – iš projektų. Šiemet Lietuvos kultūros taryba nei vienam mūsų krašto projektui neskyrė finansavimo. Kaip bus su besikuriančiu Medijų rėmimo fondu, pamatysime jau artimiausiais mėnesiais. Tikėkimės, nereikės nutraukti „Aušros“ leidybos apie spalio mėnesį. Beje, jei kas dar nespėjote užsiprenumeruoti mūsų leidinio, raginame tai padaryti.