Velykos – tai pavasario džiaugsmo, gamtos atbudimo šventė. Krikščionims ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 d.

• Anksčiau Velykų rytą ūkininkai eidavo į tvartą glostyti gyvulėlių.
• Velykų rytą tie, kurie buvo susipykę, stengiasi susitaikyti, vieni kitų atsiprašyti. 
• Kiaušinis simbolizuoja gyvybę. Margučiai yra Velykų ir bundančios žemės simbolis. Raudona margučių spalva simbolizuoja gyvybę, taiką ir ramybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią gamtą, geltona – pribrendusius javus.
• Visa šeima Velykų rytą eidavo į bažnyčią. Anksčiau kiekvienas šeimos narys kišenaitėje nešdavosi po margutį – kad kunigas pašventintų.
• Daugelyje šeimų mama ar močiutė iš bažnyčios parneštą margutį nulupa ir supjausto į tiek dalių, kiek prie stalo yra žmonių, visiems išdalija. Margutis simbolizuoja šeimos vienybę.
• Ant Velykų stalo šalia dubenėlio margučių šeimininkė padeda ir avinėlio skulptūrėlę. Jis simbolizuoja Jėzų Kristų. 
• Triušis – taip pat Velykų simbolis. Šis gyvūnėlis yra ir gyvybės, vaisingumo, ir net mėnulio simbolis. O juk pagal mėnulį ir skaičiuojama Velykų data!
• Anksčiau šventinių margučių lukštus sumesdavo į ugnį tikėdami, kad viščiukai ir kiti paukšteliai lengviau risis iš kiaušinių, kad pašalas iš žemės sparčiau išeis, greičiau išsprogs medžiai ir kiti augalai.

• Vienas smagiausių Velykų ryto žaidimų – mušti margučius. Pirmąją Velykų dieną margučiai mušami tik smailiuoju galu. Antrą dieną – bukuoju. Daužtas margutis atitenka tam, kurio liko sveikas. Nugalėtoju laikomas tas, kurio margutis stipriausias.

• Žmonės tikėjo, kad tam, kieno margutis stipresnis, metai bus laimingesni. Kaip patikrinti, ar kiaušinis stiprus? Reikia pakalenti jį į dantis. Jei aiškiai skamba – stiprus, jei dusliai – lukštas minkštas.

• Daužti margučiai suvalgomi, o sveikas padedamas saugioje vietoje. Buvo tikima, kad jis saugos namus iki kitų Velykų.

• Velykų dieną margučiai ridenami. Vyrai sumeistrauja apie 1 m ilgio lovelį, vieną jo galą pakelia ant akmens ar plytos. Visi ridena po vieną margutį. Jei paleistas margutis išmuša iš vietos kitą, šį ridentojas pasiima ir antrą kartą ridena be eilės. Ridena, kol nebepataiko. Galima lovelio gale padaryti duobutę. Laimi tas, kurio margutis aplenkia duobutę.

• Apie XIII amžių Lietuvoje margučiai buvo akmeniniai ir moliniai. Juos mūsų protėviai dėdavo po namo pamatais, kad apsaugotų trobesius nuo gaisro ir piktųjų dvasių.
• Keitimosi kiaušiniais paprotys kilo dar seniau nei pačios Velykos – daugelyje senovinių kultūrų kiaušiniais buvo keičiamasi pavasarį. Tai simbolizavo visa ko atgimimą.
• Nuo senovės kiaušiniai buvo laikomi vaisingumo simboliu, o pavasaris byloja naują gyvenimą ir atgimimą.
• Senovėje kiaušinių dažai buvo gaminami iš svogūnų lukštų, medžio žievės, gėlių žiedlapių ir sulčių. Tiesa, Lietuvoje dažymas svogūnų lukštais populiarus iki šių dienų.
• Velykos Rytuose ir Vakaruose švenčiamos skirtingu metu, mat regionai naudoja skirtingus kalendorius – Rytų krikščionys laiką skaičiuoja pagal Julijaus kalendorių.
• Velykų gėlė – baltoji lelija, simbolizuojanti prisikėlimą.

• Amerikoje gyvuoja paprotys dažyti viščiukus. Yra daug skirtingų diskusijų apie tai. Gyvūnų teisių gynėjai šį paprotį vertina neigiamai, kiti jam pritaria, teigdami, kad tai nėra žalinga viščiukams, nes dažai laikosi tol, kol jų plunksnos pradeda augti.
• 2007 metais Faberžė kiaušinis, puoštas deimantais, parduotas už 9 milijonus svarų. Tai buvo Rusijos karališkosios šeimos dovana sužadėtuvių proga prancūzų aristokratui baronui Eduardui de Rothschildui.
• Kai žmonės valgo Velykų šokoladinį kiškį, 76 proc. jų pirmiausia atsikanda jo ausies, 5 proc. pradeda valgyti nuo kojų ir tik 4 proc. nuo uodegos.
• Didžiausias velykinis kiaušinis yra Vegrevilyje, Centrinėje Albertoje, Kanadoje. Jis sveria 10 tonų, jo ilgis – 8 metrai.
• Aukščiausias margutis buvo pagamintas Portugalijoje, jo aukštis buvo 15 metrų. Vėliau, 2011 metais, Italija pagamino 10 m aukščio ir 7,200 kg svorio margutį: jis buvo aukštesnis negu žirafa ir sunkesnis negu dramblys.
• Bažnyčiose vykdavo kiaušinių mėtymo festivalis. Jį pradėdavo kunigas, mesdamas kietai virtą kiaušinį vienam iš choristų, kuris, nieko nelaukęs, skubėdavo sviesti jį kitam. Nugalėtoju tapdavo tas, kurio rankose kiaušinis būdavo per patį vidurnaktį.
• Paprotys per Velykas naudoti kiaušinius yra kilęs iš egiptiečių, persų, romėnų, graikų, kurie kiaušinį laikė gyvybės simboliu.
• Velykiniai margučiai gaminami ir iš šokolado, juk šokoladas – džiaugsmo simbolis. Pavyzdžiui, Brazilijoje Velykos net vadinamos Šokolado švente. Tą dieną geriamas karštas šokoladas ir dovanojamos dėžutės su šokoladiniais saldainiais.
• Prieš Velykas kepami pyragai. Anksčiau moterys varžydavosi, kuriai pavyks iškepti aukštesnį Velykų pyragą. Tam net lipdydavo specialius molinius indus aukštais kraštais. Pyragai siekdavo pusę metro!
• Per Velykas puošiama ir eglutė. Išsprogdinamos kelios beržo šakelės ir ant jų pakabinamos iš popieriaus iškirptos dekoracijos, margučiai (paprastai 9 ar 12, nes tikima, kad šie skaičiai suteikia laimę).
• Pirmąjį sekmadienį po Velykų švenčiamos Velykėlės. Tą dieną vėl ridenami margučiai, supamasi sūpynėse, krikšto mamos lanko krikšto vaikus.

Šaltinis – interneto platybės