Kvepiantys grybai jau sugulę mūsų spintų lentynose. Nors miškas dar vilioja, bet mirguliuojantys lapai sėkmingai apsimetinėja baravyku ir tenka nusivilti. Tačiau pasivaikščiojimas miške – visados gėris.

Atėjus vėlyvam rudeniui pas mus vyksta svarbūs visuomeniniai renginiai. Šiemet dar mūsų laukia Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdis, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos suvažiavimas ir Lenkijos lietuvių draugijos suvažiavimas. Būkime aktyvūs, kad ir mūsų balsas būtų girdimas.

Taip pat norime priminti, kad greitai minėsime Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos 20 metų jubiliejų. Ta proga siūlau paskaityti mūsų krašto istorikės, disertaciją rašiusios šio krašto švietimo istorijos tema, Marytės Černelienės įžvalgas apie tai, kodėl Punsko valsčiuje lietuviškos mokyklos kūrėsi tuoj po Antrojo pasaulinio karo, o Seinų krašte – keletą dešimtmečių vėliau. Sunku įsivaizduoti, kiek šio krašto lietuviai prarado dėl lietuviškos mokyklos nebuvimo. Tiesa, kai kurie Seinų ar aplinkinių kaimų gyventojai siųsdavo savo vaikus mokintis į Punsko lietuvių licėjų, tačiau jiems tikrai nebuvo lengva dėl to, kad Punsko valsčiaus mokiniai ateidavo mokėdami lietuvių gramatiką, o seiniškiai ne. Kita vertus, jų ir tarmė buvo kiek kitoniška, ne taip lengva jiems buvę integruotis. Beje, tuomet apie tai net nebuvo galvojama. Istoriškai susiklostė taip, kad šiandien Seinų „Žiburys“ švenčia 20-metį, o Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjus kitąmet minės 70-ąjį jubiliejų. Taip pat kviečiu Jus, mieli skaitytojai, susipažinti su nuo rugpjūčio mėnesio mūsų krašte dirbančiu Lietuvos diplomatu, LR konsulato Seinuose vadovu ambasadoriumi Mindaugu Butkumi.

Irena Gasperavičiūtė